Kaip nustatyti bipolinį sutrikimą

Bipolinis sutrikimas – tai psichikos liga, dėl kurios žmogaus nuotaika svyruoja nuo depresijos iki manijos ar pakilusios nuotaikos fazių. Kadangi nėra vieno aiškaus testo, gydytojai remiasi išsamiais pokalbiais tiek su pacientu, tiek, jei įmanoma, ir su artimaisiais, kad galėtų tinkamai įvertinti simptomus ir sveikatos istoriją.

Bipolinio sutrikimo ypatumai ir simptomai

Ši liga pasireiškia itin skirtingai. Vienoje fazėje žmogus gali jaustis kupinas energijos, turėti grandiozinių idėjų ar kalbėti labai greitai, o kitoje – patirti stiprų nuovargį, motyvacijos stoką, prastą miegą ar net beviltiškumo jausmą. Simptomų sunkumas, trukmė bei pasikartojimas priklauso nuo bipolinio sutrikimo tipo: yra skiriamas I ir II tipas.

• I tipo bipolinis sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai žmogus bent kartą yra patyręs manijos epizodą, trunkantį mažiausiai savaitę arba reikalaujantį hospitalizacijos. Nors dažnai pasitaiko ir depresijos epizodų, jų buvimas nėra būtinas šiai diagnozei patvirtinti.
• II tipo bipolinis sutrikimas nustatomas tiems, kurie išgyvena depresijos epizodus ir hipomaniją – švelnesnę manijos formą, nesukeliančią tokio didelio gyvenimo sutrikimo. Šio tipo ligą dažnai lydi mažiau ryškūs nuotaikos svyravimai nei I tipo atveju.

Diagnozės nustatymo procesas

Dažniausiai bipolinio sutrikimo diagnozavimu užsiima psichiatrai ar kiti psichikos sveikatos profesionalai. Kadangi nėra konkretaus medicininio testo, specialistai remiasi įvairiais duomenimis:

• Dabartiniai simptomai – ypač svarbu įvertinti, ar buvo patirta manijos arba hipomanijos.
• Viso gyvenimo psichikos sveikatos eigos apžvalga – liga įprastai vystosi cikliškai, todėl svarbu išanalizuoti praeities įvykius ir elgesio pokyčius.
• Šeimos medicininė istorija – didesnė rizika susirgti kyla turint artimą giminaitį, buvusį susirgusiųjų šia liga.

Siekdamas aiškiau suprasti situaciją, gydytojas gali rekomenduoti fiksuoti nuotaikų svyravimus, pažymėti esminius gyvenimo pokyčius, tokius kaip staigus darbingumo ar miego pokytis, hospitalizacija. Tyrimai, tokie kaip kraujo analizė, padeda atmesti kitas galimas ligas, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimus. Be to, vertinama galimybė, kad simptomai gali būti susiję su kitais psichikos sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, šizofrenija.

Panašios ligos ir diagnostikos klaidos

Ne visada lengva atskirti bipolinį sutrikimą nuo kitų ligų, nes kai kurie simptomai pasitaiko ir sergant kitomis psichikos ligomis ar esant tam tikriems fiziniams sutrikimams. Pavyzdžiui, padidėjusi skydliaukės veikla gali sukelti panašius į maniją požymius – nemigą, nerimą ar neįprastai didelį aktyvumą. Todėl fiziniai ir laboratoriniai tyrimai dažnai yra diagnostinio proceso dalis.

Apie 40 % žmonių, turinčių bipolinio sutrikimo požymių, pradiniame etape gali būti klaidingai diagnozuojami depresija ar nerimo sutrikimais. Jei žmogui pasireiškia psichozės požymiai – regėjimai ar garsai, kurių kiti negirdi – galima supainioti su šizofrenija. Dėl šių priežasčių teisinga diagnozė yra ypač svarbi, o kilus abejonių, verta konsultuotis su keliais specialistais.

Bipolinio sutrikimo diagnozavimo skirtumai

Bipolinis sutrikimas nustatomas tiek vyrams, tiek moterims vienodai dažnai, tačiau kai kurios grupės susiduria su iššūkiais. Nustatyta, kad juodaodžiai pacientai mažiau linkę minėti tipinius manijos simptomus, tačiau dažniau aprašo psichozės požymius, todėl jiems neretai nustatoma šizofrenijos diagnozė. Moterims dažniau pasireiškia depresijos fazės nei manija ar hipomanija, todėl liga gali būti supainiojama su kitomis depresijos formomis.

Kas laukia po diagnozės

Bipolinis sutrikimas yra lėtinis susirgimas, todėl gydymas tęsiamas nuolat. Gydymas dažniausiai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.

Pagrindiniai gydymo būdai

• Vaistai – paprastai skiriami nuotaiką stabilizuojantys vaistai kartu su antidepresantais. Kartais prireikia papildomų vaistų, skirtų nerimo, miego problemoms ar psichozės simptomams mažinti.
• Psichoterapija – kognityvinė elgesio terapija, tarpasmeninė bei socialinio ritmo terapija ar šeimos konsultacijos padeda pacientams geriau valdyti ligą.
• Kasdieniai įpročiai – subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir dėmesys emocinei sveikatai prisideda prie simptomų valdymo. Taip pat svarbu išmokti atpažinti būsimos recidyvo požymius.

Naujesni gydymo sprendimai

• Elektros impulsų terapija (EIT) – kontroliuojami elektros impulsai aktyvina tam tikras smegenų sritis, o šis metodas dažniausiai taikomas sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
• Kartotinė transkranialinė magnetinė stimuliacija – švelnesnė, mažiau šalutinių efektų turinti procedūra, kurios metu smegenys veikiamos magnetiniais impulsais.

Apibendrinimas

Bipolinį sutrikimą nustatyti sudėtinga, nes jo simptomai gali būti panašūs į kitų psichikos ar fizinių ligų. Diagnozės nustatymas paremtas nuodugniu simptomų, sveikatos ir šeimos istorijos ištyrimu, fiziniais ir laboratoriniais tyrimais. Po patvirtinimo svarbus ilgalaikis gydymo planas, kurį sudaro vaistai, psichoterapija ir gyvensenos pokyčiai. Nors liga trunka visą gyvenimą, tinkamai gydantis galima gyventi visavertį gyvenimą.