Kaip širdies plakimas kinta dėl socialinio spaudimo?

Ar kada nors pajutote, kad širdis ima plakti greičiau, kai kalbate prieš didelę auditoriją ar susiduriate su socialinėmis įtampomis? Nors dažnai apie širdies plakimą mąstome kaip apie grynai fizinį procesą, jis labai jautriai reaguoja į psichologines ir socialines aplinkybes. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip socialinis spaudimas veikia širdies ritmą ir kodėl mūsų organizmas taip reaguoja. Taip pat aptarsime, ką rodo naujausi moksliniai tyrimai, bei kaip galime valdyti šį natūralų fiziologinį atsaką.

Širdies plakimas: kaip jis valdomas?

Širdies plakimą reguliuoja sudėtingas organizmo mechanizmas, kurio centre – autonominė nervų sistema. Ji turi dvi dalis: simpatinę ir parasimpatinę. Būtent šios dalys padeda mūsų organizmui prisitaikyti prie skirtingų situacijų – tiek fizinių, tiek psichologinių.

• Simpatinė nervų sistema aktyvinasi streso, baimės ar sujaudinimo metu, todėl širdis ima plakti greičiau.
• Parasimpatinė nervų sistema ramina organizmą, sulėtina širdies ritmą bei užtikrina atsistatymą po įtampos.

Širdies susitraukimų dažnis (širdies ritmas) priklauso nuo daugybės veiksnių – fizinio aktyvumo, mitybos, ligų, bet ir psichologinių reakcijų, tokių kaip stresas, nerimas ar socialinis spaudimas.

Kas yra socialinis spaudimas?

Socialinis spaudimas – tai įvairiomis aplinkybėmis patiriama įtampa ar diskomfortas, kai žmogų veikia kitų lūkesčiai, normos ar stebėjimas. Tipiški pavyzdžiai:

• Viešas kalbėjimas
• Pokalbis dėl darbo
• Bendravimas su autoritetais ar didesnėmis grupėmis
• Noras pritapti prie socialinės aplinkos, vengiant išsiskirti

Mokslininkai teigia, kad būtent socialinis spaudimas gali sukelti panašių fiziologinių reakcijų kaip ir pavojus ar fizinis stresas. Tokiais atvejais aktyvuojasi vadinamoji „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) sistema, kuri stipriai veikia širdį.

Kaip socialinis spaudimas keičia širdies plakimą?

Streso hormonai ir jų poveikis širdžiai

Kai žmogus patiria socialinį spaudimą, organizmas pradeda gaminti daugiau streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Dėl šių hormonų:

• Širdies raumuo susitraukinėja dažniau (didėja širdies ritmas)
• Didėja kraujospūdis
• Organo veikla tampa energetiškai intensyvesnė, nes organizmas ruošiasi reakcijai

Šie pokyčiai labai artimi tiems, kuriuos jaučiame ištikus fiziniam pavojui. Nors reali grėsmė gali egzistuoti tik suvokimo lygmenyje (pavyzdžiui, baime būti įvertintam ar atstumtam), kūnas į tai reaguoja kaip į rimtą stresoriaus signalą.

Momentinė širdies reakcija

Vos per kelias sekundes po streso pradžios širdies ritmas gali išaugti iki 20–30 dūžių per minutę dažniau nei ramybės būsenoje. Kuo didesnė psichologinė įtampa, tuo stipresnė reakcija. Tokia reakcija yra natūrali ir evoliuciškai susiformavusi, kad sparčiau pasiruoštume spręsti galimas problemas.

Ilgalaikis socialinio spaudimo poveikis širdžiai

Nepaisant to, kad trumpalaikė įtampa paprastai nėra pavojinga, nuolatinis ar dažnas socialinis spaudimas gali kenkti širdžiai. Chroniškas stresas laikomas rizikos veiksniu širdies ir kraujagyslių ligoms. Kodėl?

• Ilgalaikis širdies ritmo padidėjimas apsunkina širdies darbą
• Aukštas kraujospūdis didina kraujagyslių pažeidimų ir aterosklerozės riziką
• Išsibalansavus hormonų lygiui, vystosi uždegiminiai procesai organizme

Moksliniai tyrimai

2016 m. publikuotame tyrime mokslininkai stebėjo, kaip studentų širdies ritmas reaguoja į viešą kalbą prieš auditoriją. Rezultatai parodė, kad intensyvus socialinis spaudimas akivaizdžiai didina širdies plakimą, o dažnai pasikartojančios panašios situacijos ilgainiui koreliuoja su prastesniu širdies veiklos reguliavimu.

Kiti tyrimai pastebėjo, kad žmonės, nuolat jaučiantys socialinį nerimą ar stiprų spaudimą (pvz., darbo aplinkoje), dažniau skundžiasi širdies ritmo sutrikimais, aukštesniu kraujospūdžiu, greičiau pavargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Ką daryti, kad socialinis spaudimas kuo mažiau paveiktų širdies plakimą?

Streso valdymo būdai

• Gilus kvėpavimas: Lėtai ir giliai kvėpuojant aktyvuojama parasimpatinė sistema, širdies ritmas natūraliai lėtėja, o kūnas atsipalaiduoja.
• Meditacija ir sąmoningumo (mindfulness) praktikos: Reguliariai užsiimdami šiomis veiklomis, mokomės pastebėti ir valdyti streso signalus anksčiau, nei jie stipriai paveikia kūną.
• Kūno aktyvumas: Fiziniai pratimai padeda sumažinti streso hormonų kiekį, normalizuoja širdies veiklą.
• Bendravimo įgūdžių lavinimas: Gebėjimas konstruktyviai bendrauti ir išsakyti savo jausmus mažina socialinio spaudimo poveikį.

Mitas apie „stiprią“ ar „silpną“ širdį

Neretai klaidingai manoma, kad žmonės, kurių širdis ima sparčiau plakti socialinio spaudimo sąlygomis, turi „silpną“ širdį. Iš tiesų, tai – natūrali kūno reakcija, susijusi ne su širdies stiprumu, o su individualiu jautrumu stresui bei psichologinėmis patirtimis. Daug svarbesnė yra bendra širdies sveikata ir gebėjimas atsigauti po įtampos.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Trumpalaikiai širdies ritmo pokyčiai dėl vienkartinio streso paprastai nėra pavojingi. Tačiau jei pastebite:

• Dažnus, nepaaiškinamus širdies permušimus ar nutrūkimus
• Nuolatinį padažnėjusį širdies plakimą be aiškios priežasties
• Dusulį, skausmą krūtinėje ar alpimą

Būtina pasitarti su gydytoju ir atlikti išsamesnius tyrimus. Kartais už tokio simptomo gali slypėti ne tik psichologinės, bet ir medicininės priežastys.

Apibendrinimas

Širdies plakimas yra dinamiška organizmo funkcija, jautriai reaguojanti į socialinį spaudimą. Dažnesnis, stipresnis plakimas stresinėse situacijose – natūrali mūsų nervų sistemos reakcija. Tačiau ilgalaikis ar nuolat kartojamas socialinis spaudimas gali tapti širdies ir bendros savijautos problemų šaltiniu. Svarbu išmokti valdyti stresą, rūpintis tiek fizine, tiek psichologine sveikata, o kilus abejonių – nebijoti kreiptis į specialistus.