Kaip stiprus nerimas veikia žarnyno veiklą?

Stiprus nerimas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, galintis paveikti ne tik nuotaiką ar darbingumą, bet ir nemažai fizinių kūno funkcijų. Viena iš sričių, kur nerimo poveikis pasireiškia ypač ryškiai, yra žarnyno veikla. Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų žarnynas ir smegenys glaudžiai „bendrauja“, tad emocinė savijauta gali tiesiogiai veikti virškinimo procesus. Kokiu būdu nerimas lemia žarnyno veiklą, kodėl stresinėmis situacijomis pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas ar net virškinimo sutrikimai – aptarsime šiame straipsnyje.

Kaip veikia žarnyno ir smegenų ašis?

Mokslininkai jau seniai kalba apie „žarnyno ir smegenų ašį“ (angl. gut-brain axis) – sudėtingą ryšį tarp centrinės nervų sistemos ir žarnyno. Šis ryšys grindžiamas abipusiu signalų perdavimu: smegenys gali keisti žarnyno veiklą, o žarnynas – daryti įtaką mūsų psichologinei sveikatai. Ši sistema apima ne tik nervinius kelius, bet ir kūno biochemines medžiagas bei žarnyno mikroflorą.

Streso hormonai ir jų poveikis virškinimui

Patyrus stresą arba išgyvenant stiprų nerimą, organizmas pradeda išskirti streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Įsijungia vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija. Šių biocheminių pokyčių metu lėtėja arba trikdoma žarnyno peristaltika, keičiasi skrandžio rūgštingumas. Dėl to gali atsirasti įvairūs virškinimo sutrikimai: pykinimas, pilvo skausmas ar net viduriavimas.

Autonominė nervų sistema ir žarnynas

Autonominė nervų sistema, kuri reguliuoja daugelį pasąmoningų kūno funkcijų, tiesiogiai veikia žarnyno judesius bei liaukų sekreciją. Nerimo metu suaktyvėja simpatinė nervų sistemos dalis, o tai gali sumažinti arba paspartinti žarnyno judrumą, priklausomai nuo individualių organizmo savybių. Štai kodėl dalis žmonių patiria viduriavimą, o kiti – vidurių užkietėjimą, kai jaučia stiprų stresą.

Kokius žarnyno sutrikimus gali sukelti stiprus nerimas?

Nerimas gali pasireikšti ne tik kaip emocinis diskomfortas ar susirūpinimas, bet ir gana aiškiais fiziniais simptomais, ypač – žarnyno srityje. Dažniausios sveikatos būklės, kurios gali būti susijusios su stipriu nerimu:

• Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)
• Funkcinis dispepsija (virškinimo sutrikimai be aiškios organinės priežasties)
• Gastritas ar padidėjęs skrandžio rūgštingumas
• Lėtinis pilvo skausmas ir spazmai

Dirgliosios žarnos sindromas ir nerimas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – viena dažniausių su stresu ir nerimu susijusių žarnyno būklių. Tyrimai patvirtina, kad DŽS simptomai dažniau pasireiškia tiems, kurių emocinis fonas yra nestabilus arba kurie kenčia nuo lėtinio nerimo. DŽS atveju gali pasireikšti pilvo pūtimas, skausmas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, kurie dažnai paūmėja būtent stresinėmis gyvenimo situacijomis.

Skubus poreikis tuštintis ar viduriavimas

Kai kurie žmonės, patiriantys stiprų nerimą arba stresą, pastebi, kad kyla nenumaldomas noras tuštintis ar net prasideda viduriavimas. Taip nutinka todėl, kad streso hormonai spartina žarnyno judesius, todėl maistas per greitai keliauja virškinamąja traktu, nespėja įsisavinti vandens ir atsiranda skysta konsistencija.

Pilvo skausmas, spazmai ir pūtimas

Nerimas gali lemti nevalingus žarnyno raumenų spazmus, todėl pasireiškia skausmas ar maudimas pilvo srityje, kuriam būdingi staigūs priepuoliai arba užsitęsęs diskomfortas. Taip pat gali padidėti dujų susidarymas, atsirasti pilvo pūtimas bei neįprasti garsai pilve.

Kodėl žarnynas jautriai reaguoja į emocinius išgyvenimus?

Žarnynas dar vadinamas „antrąja smegenimis“. Jame gausu nervų galūnėlių ir sudėtingų receptorių, todėl jis labai spartus reaguoti į išorinius ir vidinius dirgiklius. Būtent dėl to stiprus nerimas ar stresas sukelia realiai jaučiamus fizinius simptomus pilvo srityje.

Žarnyno mikrobiota ir emocinė savijauta

Naujausi tyrimai rodo, kad mūsų žarnyno mikrobiota (gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra) taip pat glaudžiai susijusi su nuotaika bei bendra psichologine savijauta. Stiprus ir užsitęsęs nerimas gali pakeisti mikrofloros sudėtį, sumažinti naudingų bakterijų skaičių ir sudaryti sąlygas virškinimo sistemos veiklos sutrikimams. Atitinkamai, prasta mikrobiotos būklė gali didinti jautrumą stresui ir nerimui.

Kūno reakcijos į psichologinį stresą

Stiprus emocinis stresas ar nuolatinis nerimas gali sukelti autonominės nervų sistemos disbalansą, dėl kurio atsiranda žarnyno diskomfortas, o ilgainiui – net ir lėtiniai virškinimo sutrikimai. Šis ryšys aiškiai įrodo, kad žmogaus psichologinė būsena ir fizinė žarnyno savijauta yra stipriai tarpusavyje susijusios.

Kaip sau padėti?

Pastebėjus, kad nerimas neigiamai veikia žarnyno veiklą, verta imtis kompleksinių priemonių – tiek gyvenimo būdo korekcijų, tiek kartais ir medicininės pagalbos.

Streso valdymas

• Meditacija, gilus kvėpavimas, relaksacijos pratimai
• Fizinis aktyvumas – rytinis pasivaikščiojimas ar lengva mankšta mažina įtampą
• Pilnavertis miegas ir tinkamas poilsis

Subalansuota mityba ir probiotikai

• Valgykite reguliariai, rinkitės žarnynui draugišką maistą (daug skaidulų, pakankamai vandens)
• Probiotikai ar natūralūs rauginti produktai gali padėti stiprinti žarnyno mikrobiotą
• Venkite stipriai perdirbtų, riebalų gausių, aštrių ar žarnyną dirginančių produktų

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei žarnyno veiklos sutrikimai kartojasi ilgai, pasireiškia staiga ir labai stipriai, arba juos lydi kiti nerimą keliantys simptomai (kraujavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis karščiavimas), būtina pasitarti su gydytoju gastroenterologu ar šeimos gydytoju. Gali būti, kad būtina išsami diagnostika ir individualus gydymo planas.

Dažniausi mitai apie nerimą ir žarnyną

• Mitai: „Visi žarnyno sutrikimai – tik nuo nerimo.“ Nors psichologinės priežastys dažnos, reikėtų atmesti ir kitas, organines problemas.
• „Jei skauda pilvą nuo nerimo, nieko daryti nereikia.“ Ilgalaikis diskomfortas gali pabloginti gyvenimo kokybę ir reikalauti medicininės priežiūros.
• „Dėl streso niekada nebūna ilgalaikių žarnyno problemų.“ Lėtinė įtampa tikrai gali tapti rimtesnių virškinimo sutrikimų priežastimi.

Apibendrinimas

Stiprus nerimas gali stipriai paveikti žarnyno veiklą dėl sudėtingo smegenų ir žarnyno ryšio. Vieniems pasireiškia skausmas, kitiems – pilvo pūtimas, viduriavimas ar net užkietėjimas. Svarbu suprasti, kad psichologinė ir emocinė savijauta stipriai susijusi su mūsų virškinimo sistema. Valdant stresą, rūpinantis mityba bei laiku kreipiantis į gydytojus, galima gerokai sumažinti žarnyno sutrikimų simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.