Kaip valdyti stresą sergant fibromialgija ir lėtiniu nuovargio sindromu

Patiriamas stresas dažnai dar labiau apsunkina sergančiųjų fibromialgija ar lėtiniu nuovargio sindromu savijautą. Daugelis šių būklių turinčių žmonių pastebi, kad įtampa gali sukelti pablogėjimą ar net pavojingus simptomų paūmėjimus.

Kaip stresas veikia sergant fibromialgija ir lėtiniu nuovargiu

Stresas ir šios ligos dažnai susiję neatsiejama grandimi. Kai kurie medikai mano, kad ilgalaikė įtampa gali tapti šių negalavimų atsiradimo priežastimi arba bent jau turėti didelę įtaką jų pradžiai. Tyrimais nustatyta, kad sergant šiomis ligomis dažnai sutrinka organizmo streso sistema, pasireiškia netipiški kortizolio (streso hormono) kiekiai. Tuo pačiu, sergantieji dažniau patiria nerimą ir depresiją, o šias emocines būkles dar labiau stiprina nuolatinis stresas.

Streso valdymo reikšmė kasdienybėje

Visiškai pašalinti stresą dažnai neįmanoma, tačiau galima išmokti sumažinti jo lygį ir efektyviau susitvarkyti su sunkumais, kurių negalima išvengti. Geresnis streso valdymas padeda slopinti simptomus ir užkirsti kelią jų sustiprėjimui. Svarbu ir tai, kad sunkios ligos gali sukelti aplinkinių nesupratimą – todėl verta skirti dėmesio bendravimo su aplinkiniais įgūdžiams. Tai padeda išlaikyti santykius ir jaustis labiau palaikomiems.

Kaip atpažinti streso požymius

Kai kuriais atvejais žmonės net nesuvokia, kad jaučia stiprią įtampą. Streso ženklai kiekvienam gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai pasitaiko galvos skausmai, dažnos peršalimo ligos, nemiga ar prastas miegas, sumažėjęs lytinis potraukis, jėgų stygius, virškinimo sutrikimai, skaudančios raumenys, padažnėjęs pulsas.

Kognityviniai iškraipymai ir jų poveikis

Neretai stipresnį stresą lemia klaidingi mąstymo įpročiai, vadinami kognityviniais iškraipymais. Jie pasireiškia viską vertinant tik „juoda–balta“, nuolat koncentruojantis į blogiausius scenarijus ar neįvertinant pasisekimų. Tokius įpročius dažnai padeda keisti psichologinė pagalba ir tam tikri terapiniai metodai.

Kuo pavojingas ilgalaikis stresas

Nuolatinė įtampa daro žalingą poveikį ne tik jau egzistuojantiems simptomams, bet ir visai sveikatai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis stresas gali paskatinti depresiją, širdies ligas, cukrinį diabetą ar net padidinti skydliaukės veiklos sutrikimų riziką.

Būdai tvarkytis su stresu

Streso sumažinimas reikalauja daugiau nei vien noro nustoti jaudintis. Svarbu ieškoti būdų, kurie iš tikrųjų padeda atsipalaiduoti ir kasdienybėje. Vienas iš jų – efektyvus laiko planavimas. Geriau susidėliojus dienotvarkę, dažnai sumažėja įtampa.

Stresas dėl piniginių rūpesčių

Sergantieji fibromialgija ar lėtiniu nuovargiu dažnai susiduria su finansiniais sunkumais – gydymo išlaidos ar sumažėjusios pajamos gali kelti papildomą įtampą. Tokiais atvejais svarbu ieškoti sprendimų, kurie padėtų sumažinti stresą dėl finansų ir susidoroti su krizėmis šioje srityje.

Santykiai esant lėtinei ligai

Net ir patys glaudžiausi santykiai dažnai neišvengia konfliktų, o sergant lėtine liga iššūkių tik padaugėja. Verta išmokti veiksmingų būdų spręsti nesutarimus, išvengti bereikalingų konfliktų ar bendrauti su sudėtingais žmonėmis.

Kartais nuspręsti nutraukti labai įtemptus santykius – geriausias sprendimas, nors tai ir atneša naujų sunkumų. Taip pat tenka mokytis tvarkytis su vienatvės jausmu, kuris dažnai atsiranda gyvenant su ilgalaike liga.

Tėvams sergant lėtine liga

Tėvystė ar motinystė visuomet pilna iššūkių, tačiau šalia lėtinio negalavimo ji tampa dar sudėtingesnė. Nuolatinė įtampa auginant vaikus gali nulemti prastesnę emocinę savijautą ar depresiją. Svarbu ieškoti pagalbos ir pasirūpinti savimi, kad galėtumėte pasirūpinti ir savo šeima.