Kaip žalingi įpročiai veikia širdį?

Širdies sveikata yra vienas svarbiausių mūsų gerovės rodiklių. Kasdieniai mūsų įpročiai gali turėti lemiamą įtaką ne tik bendrai savijautai, bet ir širdies bei kraujagyslių sistemos būklei. Deja, žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas, dažnai veikia tyliai, kol nesukelia rimtų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kaip būtent žalingi įpročiai veikia širdį ir ką galima padaryti, norint išvengti šių pasekmių.

Kas laikoma žalingais įpročiais?

Žalingi įpročiai yra veiksmai ar elgesys, kurie ilgalaikėje perspektyvoje daro žalą sveikatai. Medicinos požiūriu, dažniausiai kalbama apie:

• Rūkymą
• Alkoholio vartojimą virš rekomenduojamų normų
• Nesubalansuotą, kaloringą, riebią ar druskingą mitybą
• Sėdimą gyvenimo būdą, fizinio aktyvumo trūkumą
• Lėtinį stresą, nemigą ir nereguliarų poilsį

Visi šie veiksniai neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą ir gali didinti įvairių sutrikimų bei ligų riziką.

Kaip rūkymas veikia širdį?

Nikotinas ir kenksmingos medžiagos

Rūkymas yra vienas pavojingiausių įpročių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Dūmuose esančios medžiagos, pavyzdžiui, anglies monoksidas ir dervos, pažeidžia kraujagyslių sieneles, skatina uždegiminius procesus, sutrikdo normalią kraujotaką. Nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus, dėl ko padidėja kraujospūdis ir širdis priversta dirbti sunkiau.

Aterosklerozė ir širdies infarktas

Dėl rūkymo greičiau vystosi aterosklerozė – arterijų sienelių standėjimas ir siaurėjimas. Tai gali lemti kraujotakos sutrikimus bei širdies infarkto rizikos padidėjimą, kadangi susiaurėję indai lengviau užsikemša aterosklerozinėmis plokštelėmis.

Alkoholis ir jo įtaka širdies sveikatai

Trumpalaikis ir ilgalaikis poveikis

Nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis kai kuriuose tyrimuose susijęs su tam tikra apsauga nuo širdies ligų, tačiau dažniausiai kalbama apie turinčio riziką ar piktnaudžiavimo lygio vartojimą, kuris turi tiesiogiai neigiamą įtaką širdžiai. Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, širdies ritmo sutrikimus (pvz., prieširdžių virpėjimą) bei silpnina širdies raumenį.

Alkoholinė kardiomiopatija

Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia alkoholinę kardiomiopatiją – širdies raumens susilpnėjimą ir išsiplėtimą. Dėl to širdis tampa mažiau efektyvi, atsiranda lėtinis širdies nepakankamumas, dusulys, nuovargis ir padidėja mirties rizika.

Bloga mityba ir antsvoris

Riebalai, druska ir cukrus

Riebalų, ypač sočiųjų ir transriebalų, gausa maiste didina cholesterolio kiekį kraujyje. Dėl to formuojasi aterosklerotinės plokštelės, siaurėja kraujagyslės, sunkėja kraujotaka. Perteklinė druska maiste tiesiogiai didina kraujospūdį, o per daug cukraus vartojimas skatina nutukimą, atsparumą insulinui ir antro tipo cukrinį diabetą, kuris žymiai padidina širdies ligų riziką.

Antsvoris ir nutukimas

Per didelis kūno svoris apkrauna širdį, trikdo cholesterolio apykaitą, didina aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto ir kitų širdį veikiančių ligų tikimybę. Tyrimai rodo, kad net nedidelis svorio sumažėjimas (pvz., 5–10% kūno svorio) ženkliai mažina širdies ligų riziką.

Fizinis pasyvumas ir stresas

Kodėl fizinis aktyvumas svarbus?

Judesys – būtinas širdies sveikatai. Reguliarus fizinis krūvis mažina kraujospūdį, gerina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina širdies raumenį bei padeda kontroliuoti kūno svorį. Fizinis pasyvumas didina daugelio širdies ligų riziką, nes nepanaudojamos energijos perteklius kaupiasi kaip riebalai, o kraujotaka tampa prastesnė.

Stresas ir širdies ligos

Lėtinis ar dažnas emocinis stresas neigiamai veikia širdies veiklą: didina kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, skatina kraujagyslių susiaurėjimą. Nuolatinis stresas taip pat dažnai sukelia kitų žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio vartojimo ar persivalgymo – atsiradimą.

Mitai apie žalingus įpročius ir širdį

• „Vienas cigaretės dūmas per dieną nepakenks.“ Tyrimai rodo, kad net minimalaus lygio rūkymas stipriai didina širdies ligų riziką. Saugios rūkymo normos nėra.
• „Alkoholis tinka širdies apsaugai.“ Nors kai kurie tyrimai mini mažas vyno ar alaus dozes, bendrai naujausi medikų rekomendacijos teigia, kad alkoholio svarbu arba visiškai vengti, arba vartoti ypač saikingai.
• „Fizinė veikla – tik jauniems.” Judėjimas naudingas bet kokiame amžiuje. Net lengvi pasivaikščiojimai, plaukimas ar mankšta teigiamai veikia širdies būklę.

Kaip sustabdyti žalingų įpročių daromą žalą?

• Nustokite rūkyti arba kreipkitės pagalbos metant. Per kelis mėnesius po metimo širdies ligų rizika žymiai krenta.
• Vartokite alkoholį atsakingai arba visiškai atsisakykite. Rekomenduojama neviršyti 1 porcijos per dieną moterims ir 2 vyrams.
• Rinkitės subalansuotą mitybą. Valgykite daugiau daržovių ir vaisių, mažiau sočiųjų riebalų, druskos ir cukraus.
• Užtikrinkite pakankamą judėjimą. Rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę.
• Skirkite dėmesio psichologinei gerovei. Ieškokite atsipalaidavimo būdų, miegokite reguliariai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite nuovargį, dusulį, krūtinės skausmus, širdies permušimus ar pastebimai pablogėjusią savijautą – nedelskite ir kreipkitės į gydytoją. Kuo anksčiau nustatomi širdies ir kraujagyslių pakitimai, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią pavojingoms komplikacijoms.

Išvados

Žalingi įpročiai turi tiesioginį ir dažnai negrįžtamą poveikį mūsų širdžiai. Tačiau gera žinia ta, kad pokyčius galime pradėti jau šiandien – kiekvienas žingsnis link sveikesnių įpročių padidina mūsų tikimybę ilgai gyventi be širdies ligų. Rūpinkitės savimi, pasirinkite subalansuotą gyvenimo būdą ir neleiskite žalingiems įpročiams valdyti jūsų sveikatos.