Kas nutinka sulaikius dujas?

Laikant pilve susikaupusias dujas dažniausiai nepakenks jūsų sveikatai, nors pojūtis gali būti nemalonus. Gali atsirasti spaudimas ar skausmas, tačiau ilgalaikio žarnyno pažeidimo dėl sulaikytų dujų nekyla.

Kas nutinka, kai sulaikote dujas

Kai neatpažįstate natūralaus poreikio išleisti dujas, jų dalis gali būti įsisavinama į kraują, tačiau didžioji dalis lieka žarnyne, kol galiausiai pasišalina savaime. Dujos spaudžia žarnyną, todėl jaučiamas nemalonumas ar net skausmas.

Dažnai jaučiant pūtimą gali atrodyti, kad pilvas išsipūtęs, tačiau tai dar nereiškia, jog žarnyne kaupiasi pavojingai didelis spaudimas. Pilvo pūtimas ir žarnyno išsipūtimas dažnai būna nemalonūs pojūčiai, tačiau abu jie ne visada susiję su dujų kaupimusi, nors gali sustiprinti norą nuleisti dujas.

Tyrimai rodo, kad sąmoningai sulaikant dujas diskomfortas jaučiamas gerokai stipriau nei tada, kai jų paleisti nepavyksta dėl kokių nors fizinių priežasčių. Tai susiję su tuo, kaip žarnynas siunčia signalus smegenims apie dujų perteklių – kuo labiau bandote nepaisyti to pojūčio, tuo stipriau jis vargina. Didžiausią nemalonumą sukelia būtent išaugęs dėmesys šiam procesui.

Kaip organizme susidaro dujos

Mūsų virškinimo traktas, prasidedantis burnoje ir besibaigiantis tiesiojoje žarnoje, per visą virškinimo grandinę susiduria su dujų susidarymo procesu. Dujos atsiranda dar ankstyvose virškinimo stadijose – dažniausiai todėl, kad valgydami ar gerdami praryjame oro. Jei oro neišleidžiama atpylimo metu, jis keliauja žemyn per visą virškinimo sistemą, galiausiai pasišalindamas per tiesiąją žarną.

Skrandis, maišydamas maistą su rūgštimis, perduoda virškinamą masę į plonąją žarną, kurioje aktyviai dirba įvairios bakterijos. Plonoji žarna atlieka svarbų darbą – būtent čia įsisavinama daugiausiai naudingų medžiagų. Tačiau tokios medžiagos kaip cukrus, krakmolas ar ląsteliena nėra visiškai suskaidomos plonojoje žarnoje ir patenka į storąją žarną.

Storojoje žarnoje bakterijos pradeda skaidyti likusias medžiagas, o skaidymo metu susidaro vandenilio, anglies dioksido ir metano dujos. Tuo pačiu metu iš storosios žarnos pasišalina likęs vanduo, o turinys tampa išmatomis. Per visą šį procesą žarnyne besikaupiančios dujos dažnai trukdo žarnyno turiniui judėti toliau. Kai dujų burbuliukai užima vietą žarnyne, kiti virškinimo produktai negali lengvai slinkti į priekį.

Laikant dujas viduje, šie „burbuliukai“ lieka žarnyne, todėl nutrūksta normalus žarnyno judėjimas. Mėginimas ignoruoti signalus iš žarnyno apie susikaupusias dujas gali sukelti didelį diskomfortą – todėl ir kyla stiprus poreikis dujas paleisti.

Kaip sumažinti dujų kaupimąsi

Virškinimo sistemoje esančios bakterijos ne tik palaiko imuninę sistemą ir padeda skaidyti maistą, bet ir tiesiogiai veikia, kiek dujų susidaro. Dalis bakterijų, pavyzdžiui, Metanobrevibacter, ypač dažnai susijusios su padidėjusiu dujų išsiskyrimu. Tyrimai rodo, kad vartojant probiotikus galima sumažinti kelių žarnyno bakterijų, įskaitant Metanobrevibacter, kiekį. Mažėjant šių bakterijų, mažėja ir dujų susidarymas bei poreikis fartinti.

Mityba taip pat svarbi – tam tikri produktai, ypač ankštinės daržovės, įvairūs grūdai ar gausus skaidulų kiekis, gali lemti daugiau dujų. Kiekvieno žmogaus žarnynas reaguoja skirtingai, todėl verta stebėti, kurie maisto produktai konkrečiai jums sukelia daugiau dujų, ir, esant poreikiui, sumažinti jų vartojimą.

Kada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju

Jei dujų kaupimasis, dažni pilvo pūtimai ar diskomfortas trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, arba jei su šiais pojūčiais pasireiškia ir kiti simptomai, verta kreiptis į medikus. Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei kartu patiriate:

• pilvo pūtimą
• skausmą pilvo srityje
• dažną pykinimą ar vėmimą
• kraujo pėdsakų išmatose
• pakitusią tuštinimosi dažnį ar išmatų konsistenciją
• netikėtą svorio kritimą
• užkietėjimą ar viduriavimą

Apibendrinimas

Dujų sulaikymas žarnyne nėra žalingas, tačiau pojūtis dažnai sukelia diskomfortą. Jei ypatingai neramina dažnas dujų išsiskyrimas, verta peržiūrėti mitybos įpročius ir, jei reikia, ieškoti pagalbos pas specialistus. Kitų simptomų atveju kreipkitės į gydytoją.