Kas sukelia divertikulitą?

Divertikulitas – tai būklė, kai storosios žarnos sienelėje susidarančios mažos kišenėlės (divertikulai) užsidega arba užsikrečia. Nors šios kišenėlės dažniausiai nesukelia nemalonių pojūčių ar simptomų, uždegimas gali pasireikšti kiek vyresniems suaugusiems ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Kas yra divertikuliozė ir divertikulitas

Divertikuliozė apibūdina būklę, kai žarnyne atsiranda mažos išvaržos – divertikulai. Šios išsikišusios kišenėlės dažniausiai randamos darant kolonoskopiją – jos primena mažus įdubimus žarnos sienelėje. Ja suserga kas antras vyresnis nei 60 metų žmogus, tačiau dažniausiai simptomų nejuntama. Manoma, kad didžiausią įtaką ligai turi mažas skaidulų kiekis mityboje.

Kai divertikulai tampa uždegiminiai arba užsikrečia, vystosi divertikulitas. Jis gali būti nesudėtingas arba komplikuotas. Negydomas divertikulitas neretai sukelia rimtus padarinius sveikatai, o sunkiausiais atvejais – grėsmę gyvybei.

Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

Kol kas nėra visiškai aišku, kokia tiksli divertikulito atsiradimo priežastis, tačiau dauguma specialistų mano, kad uždegimą išprovokuoja užkimštas divertikulas – kai jame užstringa išmatos, kyla uždegimas, gali susidaryti infekcija, mikroįtrūkimai, netgi apribojama kraujotaka žarnų sienelėje.

Ligos raidą lemia daugybė veiksnių: mityba, paveldimumas, gyvenimo būdas, vartojami vaistai. Visi šie veiksniai paveikia žarnyno mikrobiomą ir gali sutrikdyti storosios žarnos motoriką, todėl didėja uždegimų ar komplikacijų rizika.

Kas dažniausiai serga divertikulitu?

Apie 5 proc. žmonių, kuriems diagnozuota divertikuliozė, vystosi divertikulitas. Rizika ypač didėja su amžiumi, tačiau vis dažniau liga pasireiškia ir 40-49 metų amžiaus asmenims – per pastaruosius 30 metų šioje amžiaus grupėje atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai.

• Gyvenamoji vieta: miestuose ar išsivysčiusiose šalyse gyvenantys asmenys dažniau guldomi į ligoninę dėl divertikulito.
• Lytis: jaunesniame amžiuje dažniau serga vyrai, tačiau laikui bėgant gretos išsilygina.
• Pajamos ir išsilavinimas: liga dažniau diagnozuojama žemesnio socioekonominio statuso žmonėms.

Paveldimumas

Naujausi tyrimai rodo, kad polinkis sirgti gali būti paveldėtas, tačiau aplinkos veiksniai vis dar turi didelę reikšmę. Kai kurie genai, reguliuojantys uždegimą žarnyne ar žarnyno motoriką, gali padidinti riziką susirgti ar sirgti sunkesne ligos forma.

Simptomai ir kaip juos atpažinti

Paprastai nesudėtingas divertikulitas pasireiškia skausmu apatinėje kairėje pilvo pusėje, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Komplikuoto divertikulito požymiai gali būti:

• stiprus pilvo skausmas,
• žarnos sienelės prakiurimas,
• fistulė (nenormali jungtis tarp organų),
• pilvo abscesas,
• pilvaplėvės uždegimas.

Stiprus skausmas kartu su karščiavimu ir šaltkrėčiu, ypač jei anksčiau sirgote divertikulioze, yra ženklas nedelsti kreiptis pagalbos į medikus.

Ką svarbu žinoti apie mitybą

Kurį laiką manyta, kad sėklų, riešutų, kukurūzų ar spragėsių valgymas didina riziką susirgti divertikulitu, tačiau tai nepasitvirtino. Efektyvių duomenų, kad būtent tam tikri produktai išprovokuoja ligą, nėra. Kai kurie žmonės renkasi daugiau skaidulų, norėdami išvengti vidurių užkietėjimo, tačiau nėra vieningo sutarimo, ar tai išties sumažina riziką.

Dėl ko liga gali atsinaujinti?

Tarp sergančiųjų divertikulioze, maždaug 4–10 proc. žmonių neretai patiria pakartotinius uždegimus. Net ir gydantis antibiotikais, dalis atvejų pasireiškia tokiu vadinamu išliekamuoju divertikulitu su nuolatiniu skausmu, karščiavimu ar pakitimais kraujyje.

Recidyvų tikimybė didėja po kiekvieno uždegiminio epizodo – per metus ji siekia apie 8 proc., o po 20 metų – apie 20 proc. Jei įvyksta antra paūmėjimo banga, per metus rizika siekia 18 proc., o per trejus metus – daugiau nei pusę atvejų.

• jaunesnis amžius susirgus,
• platus žarnų pažeidimas,
• paveldimos tendencijos,
• rūkymas,
• vyriška lytis,
• nutukimas.

Komplikacijos, tokios kaip žarnos prakiurimas, dažniau pasitaiko pirmojo uždegimo metu.

Gyvenimo būdo įtaka

Svarbų vaidmenį vaidina ir kasdieniai įpročiai. Yra žinoma, kad sėdimas gyvenimo būdas, rūkymas, antsvoris, tam tikrų vaistų vartojimas (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, steroidiniai preparatai, opioidai), taip pat vitamino D trūkumas gali padidinti divertikulito riziką. Kai kurie vaistai, tokie kaip cholesterolio mažinimui ar cukriniam diabetui gydyti skirti vaistai, o taip pat kalcio kanalų blokatoriai – gali ją sumažinti, tačiau reikia daugiau tyrimų.

Kaip galima sumažinti riziką?

Tiems, kurių žarnyne jau aptikta divertikulų, rekomenduojama:

• užtikrinti sveiką kūno svorį,
• kasdien judėti,
• atsisakyti rūkymo,
• apriboti raudonos mėsos vartojimą,
• per dieną suvartoti bent 14 g skaidulų 1 000 kilokalorijų,
• gerti pakankamai vandens,
• pagal galimybes mažinti priešuždegiminių vaistų vartojimą.

Santrauka

Divertikulitas – tai storosios žarnos sienelėje susiformavusių kišenėlių uždegimas ar infekcija. Nors tiksli priežastis neaiški, ligos atsiradimui įtakos turi tiek genai, tiek aplinkos veiksniai bei kasdieniai įpročiai. Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti riziką susirgti ar patirti paūmėjimų ateityje. Jei jau turite diagnozuotą divertikuliozę, atsiradus naujam pilvo skausmui, temperatūrai ar kraujui išmatose – kreipkitės į gydytoją.