Kas sukelia viduriavimą ir šaltkrėtį? 6 galimos priežastys

Viduriavimas kartu su šalčio krėtimu yra gana dažni reiškiniai sergant įvairiomis ligomis. Nors dažniausiai šie simptomai praeina patys per trumpą laiką, svarbu žinoti priežastis ir atpažinti, kada reikia kreiptis į medikus, nes viduriavimas gali sukelti pavojingą dehidrataciją.

Galimos priežastys

Maisto infekcijos požymiai

Staigus viduriavimas ir šaltkrėtis dažnai įspėja apie apsinuodijimą maistu. Jei simptomai prasideda po neseniai suvartoto patiekalo, gali būti kalti bakteriniai ar virusiniai toksinai. Kiti būdingi požymiai yra:

• Kūno temperatūros pakilimas
• Pykinimas ar vėmimas
• Pilvo skausmas ir spazmai

Skrandžio virusas

Dažnai vadinama skrandžio gripo ar gastroenterito virusinė infekcija – viena pagrindinių viduriavimo ir šaltkrėčio priežasčių. Virusas pažeidžia žarnyną ir greitai sukelia:

• Energijos trūkumą
• Temperatūrą
• Pykinimą, vėmimą
• Pilvo spazmus

Virusinės infekcijos ir peršalimai

Dalis sergančiųjų virusinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligomis, taip pat gali pajusti žarnyno dirginimą, kuris pasireiškia viduriavimu ir šaltkrėčiu. Virusinėms infekcijoms būdingi ir papildomi simptomai:

• Raumenų skausmai
• Kosulys
• Sutrinkęs kvapas ir skonis
• Sunku kvėpuoti
• Gerklės perštėjimas

Simptomai dažnai prasideda nestipriai, o vėliau sustiprėja.

Rotaviruso infekcija

Rotavirusas – viena iš dažnesnių priežasčių, ypač vaikų tarpe. Suaugusieji taip pat gali užsikrėsti, bet paprastai liga būna lengvesnė. Šiai infekcijai būdingas staigus simptomų atsiradimas, tarp kurių:

• Jėgų trūkumas
• Pykinimas, vėmimas, apetito stoka
• Didelis troškulys

Paprastai būklė pagerėja per savaitę.

Įvairios infekcijos

Be minėtų, viduriavimas ir šaltkrėtis gali atsirasti ir esant kitoms infekcijoms – nuo lengvų kvėpavimo takų peršalimo iki sunkesnių, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Svarbu išlikti budriems, stebėti savo būklę ir, esant nerimui, pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Lėtinės žarnyno ligos

Jei viduriavimo priepuoliai su šaltkrėčiu kartojasi dažnai ar vyksta be peršalimo simptomų, vertėtų įtarti lėtines virškinimo trakto ligas (pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromą ar celiakiją). Žarnyno uždegimai, tokie kaip kolitas ar divertikulitas, dažnai pasireiškia ir temperatūra su šaltkrėčiu.

Kaip palengvinti savijautą

Dažniausiai viduriavimas praeina savaime per vieną ar dvi dienas, tačiau galite pagreitinti sveikimą ir išvengti nemalonių pasekmių:

• Geriamieji skysčiai: dažnas mažų gurkšnių vartojimas padeda užkirsti kelią dehidratacijai.
• Paprastas, lengvai virškinamas maistas: bananai, skrudinta duona, sausainiai, ryžiai ar obuolių tyrė (vadinama BRAT dieta) yra tinkamiausi pasirinkimai.
• Poilsis ir miegas: kuo daugiau ilsėkitės, nes organizmui reikia jėgų atsikurti.
• Be recepto įsigyjami vaistai nuo viduriavimo: kai kurie preparatai gali sumažinti norą eiti į tualetą, bet prieš vartojant juos rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju.
• Venkite aštraus, riebaus, rūgštaus maisto bei alkoholio.

Dauguma priežasčių, sukeliančių viduriavimą, yra užkrečiamos. Rekomenduojama dažnai plauti rankas, o namuose – jei įmanoma – naudotis atskiru tualetu, kad apsaugotumėte aplinkinius nuo galimos virusų ar bakterijų pasklidimo.

Kada reikalinga gydytojo pagalba

Didžiausias viduriavimo pavojus – skysčių netekimas. Stebėkite dehidratacijos požymius ir nedelsdami kreipkitės į medikus, jei pastebite:

• Kraują išmatose
• Sumišimą ar sąmonės sutrikimus
• Viduriavimą, trunkantį ilgiau nei tris dienas
• Didelį silpnumą ar galvos svaigimą
• Kūno temperatūrą, viršijančią 39 laipsnius Celsijaus

Nėštumo metu pajutus šaltkrėtį ir viduriavimą, būtina pasitarti su gydytoju.

Išvada

Viduriavimą ir šaltkrėtį gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, infekcijos ar lėtinės žarnyno problemos. Dažniausiai šie simptomai išnyksta savaime, tačiau jei jiems užsitęsus atsiranda rimtesnių požymių – kreipkitės į specialistus. Rankų higiena ir atskiras tualetas šeimoje gali padėti apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo.