Skrandžio gripas

Skrandžio gripas – tai virusinė infekcija, pažeidžianti skrandį ir žarnyną. Medicininis terminas – virusinis gastroenteritas. „Gastro” reiškia skrandį, „enter” – plonąją žarną, „itis” – uždegimą, kuris dažniausiai atsiranda dėl infekcijos, o „virusinis” rodo, kad ligą sukėlė virusas. Skrandžio gripas sukelia virškinimo sistemos simptomus, tokius kaip viduriavimas, pilvo spazmai ir pykinimas. Jis dar vadinamas „skrandžio virusu” arba „žarnyno infekcija”. Nors infekcijos sukėlėjas gali būti ne tik virusas, bet ir bakterijos ar parazitai, simptomai dažniausiai būna panašūs.

Kodėl virusinis gastroenteritas vadinamas „skrandžio gripu”?

Skrandžio gripas neturi nieko bendra su įprastu gripu (influenca), kuris yra kvėpavimo takų infekcija. Šias ligas sukelia skirtingi virusai, o jos veikia skirtingas kūno sistemas. Nėra aišku, kodėl susiformavo pavadinimas „skrandžio gripas”. Manoma, kad taip gali būti dėl to, kad abi infekcijos yra virusinės ir dažnai plinta tuo pačiu metų laiku. Dėl to žmonės gali tiesiog vartoti žodį „gripas” norėdami pasakyti, kad serga.

Kaip dažnas yra skrandžio gripas?

Virusinis gastroenteritas yra labai dažnas visame pasaulyje, nors tikslų sergančiųjų skaičių sunku nustatyti. Jį sukelia daugybė virusų, o dauguma žmonių nesikreipia į gydytoją dėl diagnozės. Ekspertai apskaičiavo, kad dažniausia priežastis – norovirusas, kuriuo kasmet užsikrečia apie 685 milijonus žmonių.

Kokie yra skrandžio gripo simptomai?

• Viduriavimas
• Pykinimas ir vėmimas
• Apetito praradimas
• Pilvo skausmas ir spazmai

Šie simptomai atsiranda dėl uždegimo skrandyje ir žarnyne. Uždegimas – tai imuninės sistemos reakcija į virusą. Nors gastroenteritas dažniausiai veikia skrandį ir plonąją žarną, uždegimas gali išplisti ir į storąją žarną. Jei infekcija yra stipresnė arba imuninė sistema reaguoja aktyviau, gali atsirasti ir sisteminių simptomų:

• Karščiavimas
• Drebulys
• Nuovargis
• Kūno skausmai
• Galvos skausmas
• Patinę limfmazgiai

Kaip prasideda skrandžio gripas?

Daugeliui žmonių skrandžio gripo simptomai prasideda staiga. Per pirmąją dieną gali pasireikšti dažnas vėmimas ir viduriavimas. Simptomai paprastai atsiranda po 1-2 dienų nuo viruso poveikio ir praeina per 1-2 dienas.

Skrandžio gripo stadijos

1. Užsikrėtimas – infekcija dažniausiai plinta tarp žmonių uždarose vietose, pavyzdžiui, mokyklose, slaugos namuose ar kruiziniuose laivuose. Kadangi simptomai atsiranda ne iš karto, apie protrūkį dažnai sužinoma tik po kelių dienų.
2. Inkubacinis laikotarpis – virusas dauginasi organizme, bet simptomų dar nėra. Kai virusas pasiekia pakankamą kiekį, jis sukelia imuninį atsaką. Šis laikotarpis paprastai trunka kelias dienas.
3. Ūmi infekcija – virusinis gastroenteritas yra ūminė infekcija, reiškianti, kad ji prasideda staiga ir trunka trumpai. Imuninė sistema atpažįsta virusą ir pradeda kovoti su juo, todėl atsiranda uždegimas ir ligos simptomai. Kai imuninė sistema įveikia virusą, simptomai išnyksta.
4. Atsigavimas – kai imuninė sistema nugalėjo virusą, simptomai pradeda silpnėti ir galiausiai išnyksta. Tačiau net pasijutus geriau, žmogus dar kelias dienas išskiria virusą su išmatomis, todėl vis dar gali užkrėsti kitus.

Kiek laiko trunka skrandžio gripas?

Skrandžio gripas dažniausiai trunka kelias dienas, tačiau sunkesniais atvejais gali užsitęsti iki savaitės ar dviejų. Žmonėms su silpnesne imunine sistema viruso įveikimas gali trukti ilgiau.

Ar skrandžio gripas yra užkrečiamas?

Taip, jis labai užkrečiamas. Jei sergate, reikėtų riboti kontaktą su kitais žmonėmis. Gyvenant su kitais asmenimis, svarbu dažnai plauti rankas ir dezinfekuoti bendro naudojimo paviršius, ypač vonios kambaryje.

Kiek laiko išlieka užkrečiamumas?

Labiausiai užkrečiamas laikotarpis yra ūminė infekcijos fazė, kai pasireiškia simptomai, ir dar kelios dienos po jų išnykimo. Tačiau virusą galima platinti dar iki dviejų savaičių po pasveikimo.

Kas sukelia skrandžio gripą?

Virusinis gastroenteritas gali būti sukeltas įvairių virusų.

Dažniausi sukėlėjai:

• Norovirusas – pagrindinė suaugusiųjų skrandžio gripo priežastis, sudaranti apie 50 % visų atvejų pasaulyje. Jis atsparesnis temperatūrai ir dezinfekantams nei kiti virusai.
• Rotavirusas – pagrindinė vaikų virusinio gastroenterito priežastis. Dauguma vaikų juo užsikrečia iki 3 metų amžiaus, todėl dauguma suaugusiųjų turi imunitetą. Yra skiepai nuo rotaviruso.
• Astrovirusas – dažniausiai paveikia vaikus iki 3 metų ir plinta vaikų darželiuose bei globos įstaigose.
• Adenovirusas – dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijas, tačiau gali pažeisti ir virškinimo sistemą, jei žmogus netyčia jį praryja.

Kaip plinta skrandžio gripas?

Skrandžio gripas dažniausiai plinta per fekalinius-oralinius kelius. Virusas yra sergančio žmogaus išmatose ir vėmaluose. Mikroskopinės užkrato dalelės gali likti ant rankų ar paviršių ir patekti į maistą ar vandenį. Užsikrėsti galima:

• Per užterštą maistą ar vandenį.
• Per kontaktą su sergančiu žmogumi.
• Liesdami užkrėstus paviršius ir po to liesdami burną.

Kas dažniausiai suserga skrandžio gripu?

Skrandžio gripu gali susirgti bet kas, tačiau kai kurie žmonės yra labiau pažeidžiami:

• Žmonės su silpnesne imunine sistema (turintys lėtinių ligų arba vartojantys imunitetą slopinančius vaistus).
• Kūdikiai ir maži vaikai.
• Senyvo amžiaus žmonės.

Galimos komplikacijos

Daugeliui žmonių skrandžio gripas praeina be komplikacijų, tačiau silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims liga gali būti sunkesnė ir sukelti komplikacijų. Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija, kuri atsiranda praradus per daug skysčių ir elektrolitų dėl vėmimo ar viduriavimo. Jei žmogus negali pakankamai greitai atkurti skysčių balanso, gali kilti rimtų pasekmių.

Dehidratacijos požymiai

• Troškulys.
• Mažai šlapimo arba tamsios spalvos šlapimas.
• Užkietėję arba sausi viduriai.
• Silpnumas ar bendras negalavimas.
• Įdubusios akys.
• Verkimas be ašarų.
• Galvos skausmas dėl skysčių trūkumo.
• Sausos lūpos ir liežuvis.

Kaip gydytojai diagnozuoja skrandžio gripą?

Gydytojai dažniausiai nustato gastroenterito diagnozę remdamiesi simptomais. Norint patvirtinti viruso tipą, reikėtų laboratorinių tyrimų, tačiau dažniausiai tai nėra būtina, nes specifinio vaisto nuo skrandžio gripo nėra.

Kaip atsikratyti skrandžio gripo?

Skrandžio gripą įveikia pati imuninė sistema. Tai gali užtrukti kelias dienas.

Kad padėtumėte savo organizmui, svarbiausia:

• Ilsėtis ir likti namuose.
• Gerti daug skysčių – geriausia mažais gurkšneliais visą dieną arba čiulpti ledo gabalėlius.
• Vengti dehidratacijos – geriamosios rehidratacijos tirpalai gali padėti atkurti elektrolitų balansą.

Antibiotikai neveikia virusų, todėl jie nėra skiriami gydymui.

Kaip pagreitinti pasveikimą?

Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti greičiau pasveikti. Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios palaiko sveiką žarnyno mikroflorą. Pasitarkite su gydytoju, ar jie gali būti naudingi jūsų atveju.

Ką valgyti sergant skrandžio gripu?

Nors dieta negydo skrandžio gripo, tam tikri produktai gali padėti jaustis geriau arba pabloginti būklę.

Venkite:

• Riebalų turinčio maisto
• Cukraus
• Kofeino
• Pieno produktų

Geriausi lengvai virškinami produktai:

• Vaisių sulčių ledinukai
• Sultiniai
• Krekeriai su druska (padeda atkurti elektrolitus)

Ar gydytojai gali padėti esant sunkiems simptomams?

Jei dehidratacija yra sunki, gydytojai gali skirti intraveninius skysčius. Tam tikrais atvejais suaugusiems gali būti skiriami vaistai nuo vėmimo ar viduriavimo, tačiau jie nėra skiriami vaikams.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pasireiškia šie simptomai, būtina kreiptis į gydytoją:

• Simptomai nepraeina per keturias dienas.
• Karščiavimas aukštesnis nei 39 °C ir tęsiasi keturias dienas.
• Negalite šlapintis ar tuštintis dvi dienas.
• Įtariama dehidratacija.
• Išmatose pastebima kraujo.
• Stiprus pilvo skausmas.

Kaip išvengti skrandžio gripo?

Geriausia apsauga – gera higiena.

Svarbiausios prevencijos priemonės:

• Rankų plovimas – tai veiksmingiausia apsauga. Rankų dezinfekantai ne visada sunaikina virusus, todėl geriau plauti rankas muilu ir vandeniu. Ypač svarbu tai daryti po tualeto ar sauskelnių keitimo ir prieš valgį.
• Paviršių dezinfekavimas – nuplaukite ir dezinfekuokite visus paviršius, su kuriais kontaktavo sergantis žmogus. Geriausia naudoti baliklį su vandeniu (iki 25 šaukštų baliklio 1 litrui vandens).
• Saugaus maisto tvarkymas – virusai gali patekti į maistą, todėl svarbu laikytis higienos ruošiant maistą. Užsikrėtę žmonės turėtų vengti gaminti maistą kitiems.