Kas yra apsinuodijimas švinu?

Švinas – natūralus metalas, kuris žmogaus organizmui visiškai nereikalingas, tačiau jo kaupimasis gali pamažu pažeisti daugelį gyvybiškai svarbių organų. Dažniausiai apsinuodijimas švinu vystosi ilgą laiką – mėnesiais ar net metais, ir gali būti sunkiai pastebimas. Net nedideli švino kiekiai pavojingi, ypatingai vaikams.

Kokie yra apsinuodijimo švinu simptomai

Švino toksinas pirmiausia paveikia smegenų veiklą ir žarnyną, nors žala galimi beveik visiems organams. Daugeliu atvejų simptomai būna neryškūs – kartais žmogus jų net nejaučia, ypač iš pradžių. Vis dėlto dažniausiai pasireiškia šie požymiai:

• Padidėjęs irzlumas
• Greitesnis nuovargis
• Galvos skausmai
• Sunkumas susikaupti
• Sutrumpėjusi atmintis
• Svaigulys, koordinacijos sutrikimai
• Nepaprastas skonis burnoje
• Melsva linija palei dantenas
• Dilgčiojimas ar nutirpimas galūnėse
• Pilvo skausmas
• Pablogėjęs apetitas
• Pykinimas ar vėmimas
• Viduriavimas arba užkietėjimas
• Nerišli kalba

Vaikams požymiai gali būti dar ryškesni, pavyzdžiui, tampa labai aktyvūs, irzlūs arba priešingai – apatiški. Jie dažnai lėtėja vystymosi tempas, sunkėja mokymasis, gali pasireikšti nuolatiniai elgesio pokyčiai. Ypatingai sunkiais atvejais galimi net raidos sutrikimai, kurių atstatyti nepavyksta.

Kodėl apsinuodijama švinu?

Pavojus apsinuodyti švinu ženkliai sumažėjo po draudimų naudoti šviną dažų ir degalų sudėtyje, tačiau rizika išlieka – ypač senos statybos namuose ar netinkamai laikantis higienos darbe. Vaikai dažnai į organizmą šviną gauna kišdami rankas į burną ar žaisdami užterštose vietose – jų organizmas taip pat šviną pasisavina greičiau nei suaugusiųjų.

• Geriamasis vanduo, kuriam naudojami seni švininiai vamzdžiai arba senas švino lydmetalis
• Dirvožemis, kuriame likę švino iš dažų ar degalų
• Kai kurios darbovietės, kuriose dirbama su švino lydiniais ar gamyba
• Importuota keramika, indai, indai iš švino kristalo
• Liaudies medicinos preparatai su švino priemaišomis
• Vaikų žaislai, kosmetika ar maisto produktai, pagaminti valstybėse, kur švinas neprižiūrimas

Nėštumo metu moters organizme laikinai prarandama kaulų masė, todėl švinas iš jau sukauptų audinių gali patekti į kraują ir pakenkti vaisiui.

Kaip nustatomas apsinuodijimas švinu

Pagrindinis tyrimas, padedantis nustatyti švino kiekį, yra kraujo tyrimas (kraujo švino lygis). Idealus rezultatas – kai švino visiškai nėra. Suaugusiesiems saugia laikoma koncentracija yra mažesnė nei 5 μg/dL, tačiau vaikams net ir maža dozė gali būti kenksminga.

Kiti tyrimai padeda įvertinti, kiek laiko organizmas veikiamas švino ar kiek jo sukaupta: tam naudojami rentgeno arba fluorescenciniai kaulų tyrimai, kurie parodo švino kiekį kauluose. Kartais tiriami raudonieji kraujo kūneliai bei specialūs rodikliai, iš kurių galima spręsti apie ilgaalaikį poveikį.

Gydymo galimybės

Pašalinti šviną iš organizmo dažniausiai padeda gydymas vadinamaisiais kelatais – specialiomis medžiagomis, kurios jungiasi su švinu ir padeda jam greičiau pasišalinti su šlapimu. Kelatinės terapijos prireikia esant didesniems švino kiekiams ar jei kyla grėsmė pakenkti smegenims. Jeigu švino koncentracija viršija 45 μg/dL, gydytojas gydymą dažniausiai skiria neatidėliotinai.

• Vartojamos kelatinės medžiagos (tabletėmis ar leidžiamos į veną): dimercaprolis, kalcio dinatrio edetatas, dimercaptosukcininė rūgštis, D-penicilaminas ir kitk.

Gydymo metu galimas įvairus organizmo atsakas: nuo lengvų (galvos skausmai, šaltkrėtis) iki stipresnių požymių (pykinimas, vėmimas, širdies plakimo pokyčiai ar dusulys). Labai retai pasitaiko rimtos reakcijos – traukuliai, kvėpavimo ar inkstų nepakankamumas.

Kaip sumažinti riziką apsinuodyti švinu

Nors švino poveikis gali būti sunkiai pastebimas, yra būdų, kaip apsaugoti save ir vaikus. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei gyvenate senesniame name ar dirbate pavojingose sąlygose.

• Reguliariai plaukite rankas, ypač prieš valgį ir po pasivaikščiojimo lauke.
• Mokykite vaikus nenešti rankų, žaislų ar pirštų į burną.
• Rinkitės tinkamus vitaminus bei mineralus, ypač geležį bei kalcį.
• Dažnai siurbkite, plaukite grindis bei kitus paviršius.
• Neleiskite vaikams žaisti smėlyje ar dirvoje, kai namo dažai byra.
• Prie įėjimo patieskite kilimėlius, nuimkite batus įeinant į namus.
• Grįžę iš darbo su galimu švino poveikiu – persirenkite ir nusiprauskite prieš eidami namo.

Apsisaugoti nuo apsinuodijimo švinu dažnai pavyksta laikantis paprastų higienos taisyklių ir atkreipiant dėmesį į aplinką, kurioje gyvenate ar dirbate. Jei kyla įtarimų – visada verta pasitarti su gydytoju ar atlikti būtinus tyrimus.