Kas yra galvinės utėlės?

Galvos utėlės – nemaloni, tačiau dažna bėda, ypač tarp vaikų. Nors šie parazitai neplatina ligų, jų sukeliamas niežėjimas gali būti itin varginantis, o gydymas reikalauja kantrybės. Susipažinę su jų vystymosi ciklu, simptomais ir prevencijos būdais, lengviau apsisaugosite ir greičiau susidorosite su šiuo nemaloniu reiškiniu.

Kaip užsikrečiama galvos utėlėmis

Galvos utėlės – maži, sparnų neturintys vabzdžiai, maitinasi žmogaus krauju ir gyvena ant galvos odos. Nors dažniausiai užsikrečia vaikai, užsikrėsti gali bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ar higienos įpročių.

Pagrindinis užsikrėtimo būdas – tiesioginis galvos kontaktas: žaidžiant, bendraujant ar glaudžiant galvas. Nors retai, utėlės gali plisti ir per bendrus daiktus: šukas, kepures ar pagalves.

Utėlių gyvenimo ciklas

Utėlės vystosi trimis pagrindiniais etapais: kiaušinėlis (nitai), vystymosi stadija (nimfa) ir suaugusi vabzdžio stadija.

• Nitai – itin smulkūs kiaušinėliai, klijuojami prie plauko apie 0,5 cm nuo galvos odos. Dėl savo spalvos dažnai painiojami su pleiskanomis, tačiau nuo pleiskanų skiriasi tuo, kad yra tvirtai prie plauko prikibę.
• Nimfos – ką tik išsiritusios utėlės, dar labai mažos, panašios į galvos smeigtuko galvutę. Per savaitę jos paauga ir virsta suaugusiomis utėlėmis.
• Suaugusios utėlės – beveik sezamo sėklos dydžio, gali būti gelsvai pilkos ar rusvos spalvos. Gyvendamos žmogaus galvoje, jos kasdien deda naujus nitus ir gyvybiškai priklauso nuo galimybės maitintis krauju. Praradus šią galimybę, suaugusi utėlė žūsta per kelias dienas.

Kaip atpažinti galvos utėlių kiaušinėlius

• Rankas apsimaukite vienkartines pirštines.
• Paskirstykite plaukus, kad pasimatytų galvos oda.
• Nitai dažniausiai randami arti galvos odos, prie pat plauko šaknų – ties kakta, aplink ausis, sprandą, plaukų sruogų viršugalvyje.
• Palyginti lengviausia aptikti būtent nitus, nes jie nejudantys, o suaugusios utėlės juda ir slepiasi nuo šviesos.

Galvos utėlių požymiai ir simptomai

Nors žinomiausias simptomas yra stiprus niežulys, pasitaiko ir kitų požymių:

• Intensyvus plaukų kasymasis.
• Sujautrėjusi, paraudusi galvos oda.
• Šliaužiojančio vabzdžio pojūtis plaukuose ar ant odos.
• Matomos gyvos utėlės arba jų kiaušinėliai plaukuose.
• Padidėję limfmazgiai kaklo srityje ar už ausų.
• Retais atvejais – sudirgusios ar uždegiminės akys.

Niežulys nebūtinai pasireiškia iš karto – kai kuriems žmonėms jis pradeda varginti tik po kelių savaičių nuo užsikrėtimo.

Kaip naikinti galvos utėles

Pirmas žingsnis – šukavimas

Kruopštus galvos šukavimas specialiomis tankiomis šukomis yra vienas svarbiausių etapų. Nitų ir gyvų utėlių pašalinimas šukomis padeda sumažinti užkrato kiekį.

• Pradžiai sudrėkinkite plaukus – taip bus lengviau šukuoti ir apžiūrėti.
• Darbą atlikite sruoga po sruogos, šukuokite nuo šaknų link galiukų.
• Kiekvienąkart nuvalykite šukas į drėgną servetėlę, kad neplistų parazitai.
• Šitaip perbraukite visus plaukus, kol apdorosite visą galvą.

Medikamentinės ir natūralios priemonės

Vaistinėse galima įsigyti specialių utėlių naikinimui skirtų šampūnų ar losjonų. Šie preparatai įprastai pasižymi insekticidiniu poveikiu ir naikina utėles bei jų kiaušinėlius.

• Remkitės instrukcijomis, pateiktomis ant pakuotės – laikykitės nustatytos dozės bei veikimo laiko.
• Preparatą naudokite tik ant sausų plaukų ir nenuplaukite duše, kad preparatas nepasklistų po kūną.
• Nesumaišykite kelių skirtingų preparatų.
• Po procedūros dar kartą iššukuokite plaukus tankiomis šukomis.
• Rezultatą tikrinkite po 8–12 valandų. Jei reikia, pakartokite gydymą po savaitės.

Kai kuriems žmonėms atrodo efektyvūs natūralūs metodai – alyvuogių aliejus, majonezas ar vazelinas galvoje, apgaubiant plaukus kepure per naktį. Tačiau mokslinių įrodymų apie tokių metodų veiksmingumą nėra.

Gydant rekomenduojama taip pat dezinfekuoti šukas, išskalbti patalynę, rankšluosčius, kepures bei drabužius karštame vandenyje. Tokiu būdu sunaikinami likę parazitai, kurių gali būti aplinkoje.

Ką daryti, jei utėlės vėl sugrįžta?

Pasikartojantis užsikrėtimas dažniausiai reiškia, kad kažkuriame etape, ant galvos ar aplinkoje, liko nenaikintų nitų ar gyvų utėlių. Todėl svarbu visiškai užbaigti gydymą, kruopščiai ir pakartotinai šukuoti plaukus kelias savaites. Jei namų priemonės neveiksmingos, kreipkitės į šeimos gydytoją – galbūt prireiks stipresnių vaistų.

Ar būtina likti namuose, jei radote utėlių?

Galvos utėlės, nors ir vargina, nėra pavojingos sveikatai, todėl nebūtina visiškai atsiriboti ar ilgam likti namuose. Daugeliu atvejų vaikai gali grįžti į ugdymo įstaigą vos pradėjus gydymą – net jei dar lieka nitų, jų perdavimo rizika kitam vaikui yra labai maža.

Patikimos prevencijos priemonės

• Venkite artimo galvos kontakto – tai pagrindinis užsikrėtimo kelias.
• Nenaudokite bendrų šukų, kepurių, rankšluosčių ar pagalvių.
• Reguliariai dezinfekuokite naudojamus plaukų aksesuarus bei šukas.
• Apgalvokite galimybę reguliariai tikrinti šeimos narius, jei utėlės pastebėtos bent pas vieną asmenį.
• Nereikia purkšti ar fumiguoti namų – tokios priemonės nereikalingos ir gali būti žalingos.
• Patalynę, drabužius ir daiktus, kurie galėjo turėti sąlytį su utėlėmis, tiesiog išskalbti karštame vandenyje ar išdžiovinti aukštoje temperatūroje.

Galvos utėlės – problema, su kuria susiduria daugelis šeimų. Svarbiausia – veikti greitai, kruopščiai ir nesiskųsti, jei ligos protrūkis užsitęsia. Prisiminkite: šiuolaikinės priemonės leidžia efektyviai ir saugiai atsikratyti utėlių, o prevencija sumažina riziką užsikrėsti dar kartą.