Kas yra inkstų vėžys?

Inkstų vėžys išsivysto tuomet, kai vieno arba abiejų inkstų ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis. Dėl šio proceso susiformuoja navikas, o ligai progresuojant vėžys gali išplisti ir į kitas kūno vietas.

Inkstų veikla ir sandara

Inkstai yra pupelės formos organai, kiekvienas jų primena mažą kumštį ir yra įsitaisę abipus stuburo, už pilvo organų. Nors dažniausiai žmonės turi du inkstus, kai kurie gyvena ir su vienu – dėl įgimto ypatumo ar pašalinimo dėl ligos. Svarbiausia, kad likęs inkstas tinkamai veiktų, ir žmogus galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą.

Inkstai valo kraują pašalindami iš jo vandens perteklių, mineralų, druskų – visa tai pašalinama su šlapimu. Kasdien šie organai išfiltruoja milžiniškus kiekius kraujo ir pagamina apie du litrus šlapimo, kuris keliauja šlapimtakiais į šlapimo pūslę bei pašalinamas šlapinantis.

Filtruojančios inkstų dalys vadinamos nefronais – jų kiekviename inkste yra daugiau nei milijonas. Kiekviename nefrone yra glomerulas, atsakingas už filtravimą, o kita dalis, vadinama kanaliuku, šalina nuodingas medžiagas bei grąžina organizmui svarbius junginius.

Pagrindiniai inkstų vėžio tipai

Yra keletas skirtingų inkstų vėžio rūšių:

• Inkstų ląstelių karcinoma – dažniausias tipas, sudarantis apie 9 iš 10 visų atvejų. Dažniausiai šis vėžys prasideda nefronų kanalėliuose.
• Pereinamojo epitelio karcinoma – sudaro apie 5–10 % atvejų, dažniau primena šlapimo pūslės vėžį nei įprastą inkstų naviką.
• Vilms’o navikas – dažniausiai išsivysto vaikystėje, gana retas tarp suaugusiųjų.
• Inksto sarkoma – reta rūšis, susiformuojanti iš inksto jungiamojo audinio.

Daugiausia informacijos ir gydymo rekomendacijų taikoma inkstų ląstelių karcinomai.

Inkstų vėžio simptomai

Dažniausiai ankstyvosios inkstų vėžio stadijos nesukelia pastebimų simptomų. Tačiau ligai progresuojant gali pasireikšti:

• Kraujas šlapime (matomas akimi ar nustatomas tyrimais)
• Nepaaiškinamas nuovargis
• Juntamas darinys ar gumbas šone arba apatinėje nugaros dalyje
• Skausmas šone arba juosmens srityje
• Staigiai pakilusi temperatūra
• Padidėjęs kraujospūdis
• Svorio kritimas be aiškios priežasties

Inkstų vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios priežastys, kodėl žmonėms išsivysto inkstų vėžys, dar nėra aiškios. Tačiau žinoma keletas reikšmingų rizikos veiksnių:

• Amžius – dažniausiai šia liga susergama sulaukus 40 metų ir vyresniame amžiuje, tačiau vaikams dažnesnis Vilms’o navikas
• Lytis – vyrams inkstų vėžys vystosi dažniau nei moterims
• Rasė – šiek tiek dažniau serga tam tikros etninės grupės
• Rūkymas – didina riziką susirgti inkstų vėžiu
• Darbo aplinkos žalingi veiksniai – kontaktas su asbestu ar benzenais
• Nutukimas
• Paveldimumas – šeimos istorija ar tam tikri genetiniai sutrikimai gali turėti įtakos
• Tam tikri vaistai – kai kurie vaistai, pavyzdžiui, kalcio kanalų blokatoriai, susiję su didesne rizika

Kaip nustatomas inkstų vėžys

Praeityje dažniausi požymiai, dėl kurių žmonės kreipdavosi į gydytoją, būdavo skausmas šone ar nugaros apačioje, jaučiamas gumbas pilve, kraujas šlapime ar mažakraujystė. Šiandien inkstų navikai neretai aptinkami atsitiktinai, atliekant vidaus organų tyrimus (pavyzdžiui, ultragarsą, kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tyrimą) tiriant dėl kitų ligų.

Jei gydytojas įtaria inkstų vėžį, dažniausiai paskiriama kompiuterinė tomografija (KT). KT tyrimas sudaro išsamius trimačius inkstų ir aplinkinių audinių vaizdus. Kartais naudojamas specialus kontrastinis skystis geresniam matomumui. Šis tyrimas padeda ne tik nustatyti naviką, bet ir įvertinti jo išplitimą.

Kai kurie žmonės negali atlikti KT dėl alergijų kontrastinėms medžiagoms ar prastos inkstų funkcijos. Tokiais atvejais tinka magnetinio rezonanso tomografija (MRT). MRT ypač naudingas, jei navikas įtariamas išplitęs į stambias kraujagysles ar aplinkinius audinius.

Norint įsitikinti, ar navikas piktybinis, kartais atliekama biopsija – paimamas mažas audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu. Dažniausiai mėginys imamas jau operacijos metu, bet tam tikrais atvejais biopsija gali padėti pasirinkti taikliausią gydymą.

Nustatytas vėžys yra klasifikuojamas pagal dydį ir išplitimą – ši sistema vadinama stadijavimu:

• I stadija – navikas ne didesnis nei 7 cm, lokalizuotas tik inkste
• II stadija – navikas didesnis, bet vis dar neperžengia inksto ribų
• III stadija – išplitimas į aplinkinius audinius ar kraujagysles
• IV stadija – vėžys perauga už inksto, gali būti išplitęs į kitus organus

Inkstų vėžio gydymo galimybės

Gyvenant su inkstų vėžiu, dažniausiai tenka taikyti chirurginį gydymą – net ir vėlesnėse stadijose operacija gali žymiai pagerinti būklę. Esant ankstyvai stadijai, taikoma dalinė ar visiška inksto pašalinimo operacija. Net išplitusiam vėžiui chirurginis gydymas kartais pasiteisina.

Ne visada visi pacientai gali būti operuojami – labai vyresni ar sunkiai sergantys žmonės kartais renkasi kitas gydymo priemones. Alternatyva gali būti speciali procedūra, kai navikas užšaldomas (krioterapija) arba sunaikinamas aukštos temperatūros bangomis (radijo dažnio abliacija).

Tikslinei terapijai naudojami vaistai, kurie užkerta kelią naviko augimui ir plitimui. Jie tiesiogiai veikia vėžinėms ląstelėms reikalingas signalų grandines bei gali slopinti kraujagyslių formavimąsi navike. Tokie vaistai paprastai yra geriau toleruojami nei įprasta chemoterapija.

Imunoterapija skirta paskatinti paties organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis. Šiuo metu yra keletas imunoterapijos rūšių, kurios taikomos gydant inkstų vėžį.

Tyrimai nuolat ieško pažangesnių gydymo būdų, tad dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose gali būti naudingas kai kuriems pacientams.

Spindulinė terapija ir chemoterapija, lyginant su kitų vėžių gydymu, inkstų navikų atvejais taikomos rečiau. Dažniausiai spindulinė terapija padeda tik sumažinti skausmą ar kitus nemalonius simptomus, kai vėžys jau išplitęs. Chemoterapija veiksmingesnė tam tikrų vėžio tipų atvejais, pavyzdžiui, pereinamojo epitelio karcinomai ar Vilms’o navikui.

Simptominiam gydymui svarbus paliatyvios pagalbos tikslas – palengvinti ligos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę, nepriklausomai nuo ligos stadijos.

Kaip sumažinti riziką susirgti inkstų vėžiu?

Nors ne viską galime kontroliuoti, riziką susirgti inkstų vėžiu sumažinsite atsisakę rūkymo – nustatyta, kad metus rūkyti rizika ilgainiui mažėja. Taip pat verta domėtis, kokiomis medžiagomis kontaktuojate darbe ir laikytis visų saugumo priemonių.

Subalansuota mityba ir normalus kūno svoris – svarbios prevencinės priemonės ne tik nuo inkstų, bet ir nuo daugelio kitų onkologinių ligų.

Apibendrinimas

Inkstų vėžys – klastinga liga, dažniausiai ilgą laiką nesukelianti jokių simptomų. Dėl to svarbu žinoti rizikos veiksnius bei atkreipti dėmesį į sveikatą. Laiku diagnozavus, ankstyvose stadijose gydymo galimybės yra labai geros. Nors pagrindinis gydymo būdas išlieka chirurgija, šiuolaikinė medicina siūlo ir taikinių terapiją, imunoterapiją bei kitus modernius metodus.