Kas yra patologinis lūžis?

Patologinis lūžis – tai situacija, kai kaulas lūžta ten, kur jau buvo nualintas dėl kitos ligos. Tokie lūžiai atsiranda todėl, kad kaulas jau buvo silpnesnis nei įprastai. Kaulų silpnėjimą gali lemti įvairios priežastys: navikai, infekcijos ar paveldimos kaulų ligos. Tačiau šios priežastys nėra vienintelės – iš tikrųjų yra daugybė būklių, galinčių pažeisti kaulo struktūrą ir padidinti lūžio riziką.

Kaip atsiranda patologinis lūžis

Įprastai žmogaus kaulas lūžta dėl stipraus poveikio – didesnės traumos, pavyzdžiui, nelaimės ar intensyvaus sporto metu. Tačiau patologinis lūžis išsiskiria tuo, kad gali įvykti tiesiog kasdienėje veikloje. Kai kaulas labai nusilpęs, jam pakanka visiškai nedidelių jėgų: pavyzdžiui, žmogus lūžį gali patirti eidamas, atsisėsdamas ant kėdės ar net šluodamasis dantis. Jei kaulą paveikia pavyzdžiui, kaulinė cista, ilgainiui jis gali netekti gebėjimo atlikti natūralias savo funkcijas ir lūžti be aiškios priežasties.

Kuo patologinis lūžis skiriasi nuo įprasto lūžio

Paprastas lūžis dažniausiai įvyksta dėl stipraus smūgio ar traumos, kai yra normalūs, stiprūs kaulai. Patologiniam lūžiui užtenka minimalaus spaudimo ar judesio, nes kaulas jau būna paveiktas vidinių pokyčių. Tokie lūžiai gali atrodyti visiškai netikėti – pavyzdžiui, žmogus nukenčia namuose be jokių akivaizdžių traumą paaiškinančių aplinkybių. Yra atvejų, kai aišku, jog kaulas buvo nusilpęs iš anksto (pavyzdžiui, dėl žinomo naviko ar kitos lėtinės ligos), bet kartais tai paaiškėja tik po lūžio.

Kaip atpažinti patologinį lūžį

Ne visada lengva iš karto suprasti, ar kaulo lūžis yra patologinis. Po traumos ar pajutus kaulo skausmą gali būti sunku iš karto įvertinti, dėl kokios priežasties kaulas lūžo. Būdingiausi simptomai – tai įvairaus stiprumo skausmas, matomas galūnės deformavimasis, patinimas, kraujosruvos, dilgčiojimas arba sutrikęs judėjimas. Jei lūžis įvyksta be akivaizdžios traumos arba veiksmo, kuris įprastai galėtų laužti kaulą, visuomet dera pagalvoti apie galimą patologinį lūžį ir kreiptis į gydytoją detalesniam ištyrimui.

Nustatyti pažeidimo pobūdį ir priežastį dažnai padeda rentgeno nuotraukos ar kiti radiologiniai tyrimai.

Nustatant silpnėjančio kaulo priežastis

Kai tenka spręsti, kodėl kaulas lūžo, gydytojai dažnai atlieka keletą papildomų tyrimų. Paprastai skiriami šie testai:

• Kraujo laboratoriniai tyrimai (pavyzdžiui, kraujo sudėties ir kalcio lygio nustatymas)
• Vaizdiniai tyrimai (kaulų skenavimas, magnetinio rezonanso tomografija ir pan.)
• Kaulo biopsija – naudojama tada, kai siekiama išsiaiškinti, ar kaulo nusilpimą lėmė navikas ar infekcija; šis tyrimas gali būti atliekamas kartu su lūžio gydymu

Patologinio lūžio gydymas

Lūžęs kaulas paprastai imobilizuojamas – naudojamas gipsas arba įtvaras. Jei kaulo padėtis labai pakitusi, prireikia chirurginio gydymo: gali būti statomos plokštelės, varžtai ar kiti specialūs tvirtinimai. Dažnai reikalingas ir poilsis, kad kaulas galėtų sugyti, o pacientas turėtų vengti veiklos, papildomai apkraunančios lūžio vietą.

Jei lūžis yra patologinis, labai svarbu kartu gydyti ir pagrindinę ligą, kuri sukėlė kaulo silpnėjimą. Gydymo eiga priklauso nuo esamos būklės: kai kurios pagrindinės ligos paveikia tik kaulo stiprumą, bet netrukdo jam sugyti, tuo tarpu kitos gali užkirsti kelią normaliam gijimui. Dėl to vienais atvejais užtenka standartinio lūžio gydymo, kitais – tenka imtis specializuotų priemonių ir prižiūrėti gijimą ypač atidžiai.