Kas yra peptinė opa?

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos – tai atviros žaizdelės, susidarančios virškinamajame trakte, dažniausiai skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Šios žaizdos atsiranda tada, kai skrandžio rūgštis pažeidžia apsauginį gleivinės sluoksnį. Virškinamasis traktas – tai kelias, kuriuo maistas ir gėrimai keliauja nuo burnos iki išmatavimų pašalinimo iš organizmo. Jei šios rūgštys pažeidžia gleivinę, gali susidaryti opos.

Skrandžio opų tipai

Pepsinės opos skirstomos pagal vietą, kurioje atsiranda. Jei žaizdelės vystosi skrandyje, jos vadinamos skrandžio arba gastrinėmis opomis. Jeigu jos susiformuoja pirmojoje plonosios žarnos dalyje, kuri vadinama dvylikapiršte žarna, tai yra dvylikapirštės žarnos opos. Abu tipai gali pasireikšti panašiais simptomais, tačiau jų priežastys ir gydymas gali skirtis.

Opų simptomai

Dauguma žmonių jaučia skausmą ar diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje – ypač kai laikotarpis tarp valgių užsitęsė arba netrukus po valgio. Dažni simptomai yra:

• Pilvo pūtimas
• Greitas sotumo jausmas
• Bado arba alkanumo skausmai
• Pykinimas
• Skausmas ar nemalonūs pojūčiai virškinimo metu
• Skausmo pojūtis gali plisti į nugarą
• Tamsios, deguto spalvos išmatos arba kraujo pėdsakai jose
• Vėmimas

Yra žmonių, kuriems simptomai išvis nepasireiškia – būtent todėl opos gali būti nustatytos atsitiktinai.

Kas sukelia opas?

Pepsinių opų išsivystymui įtaką daro keletas veiksnių:

• Bakterijos Helicobacter pylori (H. pylori), gyvenančios virškinamajame trakte. Jos yra dažniausia opų priežastis.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, kurių ilgalaikis vartojimas dirgina skrandžio gleivinę.
• Rūkymas, kramtomasis tabakas ir alkoholio vartojimas padidina opų riziką.

Taip pat kenksminga derinti kelis šiuos rizikos veiksnius vienu metu.

Diagnozavimo būdai

Įtariant pepsinę opą, gydytojas pirmiausia aptars jūsų simptomus ir ligos istoriją. Priklausomai nuo įtarimų, gali būti rekomenduojami papildomi tyrimai – kraujo ar išmatų analizė, arba gastroskopija, kurios metu į virškinamąjį traktą įvedama mažytė kamera. Kartais naudojamas kontrastinis rentgenas su bario skysčiu – taip lengviau aptikti gleivinės pažeidimus ir išsiaiškinti simptomų priežastį.

Gydymo galimybės

Pasirinktas gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė opą. Jei buvo nustatyta H. pylori infekcija, skiriami antibiotikai infekcijai pašalinti. Jeigu opos susijusios su tam tikrų vaistų naudojimu, šių vaistų vartojimas nutraukiamas arba pakeičiamas. Dažnai papildomai taikomi vaistai, mažinantys skrandžio rūgšties kiekį – tai gali būti protonų siurblio inhibitoriai ar H2 blokatoriai. Stresas ir įtemptas gyvenimo būdas gali paskatinti opų paūmėjimą, todėl rekomenduojama mokytis atsipalaiduoti, keisti įpročius, daugiau dėmesio skirti emocinei savijautai.

Kaip išvengti opų?

Opos dažniausiai atsiranda veikiant keliems rizikos veiksniams, tačiau padidinti apsaugą gana paprasta. Verta atsisakyti rūkymo, tabako gaminių ir sumažinti alkoholio vartojimą. Svarbu dažnai plauti rankas ir laikytis higienos ruošiant maistą, kad sumažėtų infekcijų rizika. Įtemptas gyvenimas ar emocinės problemos taip pat gali sustiprinti simptomus, todėl verta pasirūpinti gera emocine sveikata ir streso valdymu.

Galimos komplikacijos

Nors dažniausiai opos nėra pavojingos, jos gali tapti rimtos, jei laiku nesikreipiama į medikus. Tikėtinos komplikacijos – kraujavimas, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelės prakiurimas, maisto patekimo sutrikimai virškinimo trakte. Šios būklės reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Kreiptis pagalbos reikia, jei jaučiate staigų, stiprų pilvo skausmą, pasireiškia šoką primenantys pojūčiai, pilvas tampa kietas ar skauda jį liesiant, išmatose ar vėmimo metu pastebite kraują, arba negalite pasišlapinti ar pasituštinti. Tokie ženklai gali rodyti rimtus sveikatos sutrikimus, kurie kartais reikalauja skubios intervencijos.

Santrauka

Pepsinės opos – tai atviros žaizdelės skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje, dažniausiai atsirandančios dėl bakterijų H. pylori infekcijos ar tam tikrų vaistų vartojimo. Simptomai apima pilvo skausmą ar diskomfortą, ankstyvą sotumą, alkio skausmus, kartais – kraują išmatose ar vėmime. Kai kuriems žmonėms požymių nebūna, o liga gali būti lengva, tačiau kartais išsivysto komplikacijos, kurioms reikia skubios medicinos pagalbos. Diagnozei patvirtinti prireikia gydytojo apžiūros ir, esant poreikiui, išsamesnių tyrimų.