Kas yra seborėjinis dermatitas?

Seborėjinis dermatitas – tai uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia sausomis, pleiskanojančiomis dėmėmis. Dažniausiai ši būklė atsiranda ten, kur odos liaukos gamina daugiau riebalų, todėl dažniausiai nukenčia galvos oda, veidas, kaklas ar krūtinė. Esant lengvam seborėjinio dermatito atvejui galvos odoje, dažnai kalbama apie pleiskanas, o kūdikiams ši ligos forma žinoma kaip „lopšio kepurėlė“.

Simptomai

Seborėjinis dermatitas gali atrodyti skirtingai kiekvienam žmogui. Paprastai liga pasireiškia rausvomis, rausvai violetinėmis ar paraudusiomis pakylomis, kurios atsiranda įvairiose kūno vietose.

• Geltonos ar baltos spalvos pleiskanos – jos gali būti sausos arba riebios
• Riebaluotos, blizgančios odos dėmės
• Niežulys ar deginantis jausmas odoje bei galvos srityje
• Akies vokų uždegimas
• Paraudusios plokštelės

Daugiausiai simptomai pasireiškia ten, kur oda išskiria daugiau riebalų, pavyzdžiui, ant galvos odos, kaktos, antakių, vokų, aplink burną ar barzdos srityje, už ausų arba jų viduje, nosies šonuose ar kaklo gale.

Sunkesni seborėjinio dermatito atvejai gali sukelti išbėrimus pažastyse, grožio srityje, odos raukšlėse ar po krūtimis. Kūdikiams ši liga dažniausiai pasireiškia galvos odoje, odos raukšlėse ir vystyklų srityje.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kodėl išsivysto seborėjinis dermatitas? Svarbus vaidmuo tenka riebalų liaukoms – jos persigamina riebalus, dėl ko oda sudirgsta. Ligos tikimybė padidėja esant šioms aplinkybėms:

• Lytis – dažniau pasitaiko vyrams
• Amžius – rizika didesnė kūdikiams iki 3 mėnesių ir suaugusiems nuo 30 iki 60 metų
• Paveldimumas
• Dažnas nuovargis ir stresas
• Šalti arba sausi orai
• Reta galvos ar plaukų higiena
• Susilpnėjusi imuninė sistema

Jautresnis laikotarpis ar ligos paūmėjimą taip pat gali lemti stresas, žemos temperatūros, sausas oras, stiprių cheminių medžiagų turintys šampūnai ar valymo priemonės. Lėtinės ligos, tokios kaip depresija, Parkinsono liga, imunodeficitas ar psoriazė, gali pabloginti situaciją.

Diagnozė

Gydytojas dermatologas dažniausiai diagnozuoja seborėjinį dermatitą pagal odos būklę ir simptomus. Kartais šią ligą sunku atskirti nuo kitų – pavyzdžiui, psoriazės ar atopinio dermatito. Neretai, jei gydytojas abejoja, gali būti paimtas nedidelis odos mėginys laboratoriniams tyrimams.

Gydymo būdai

Gydymas priklauso nuo bėrimų stiprumo ir vietos. Norint numalšinti pleiskanojimą ar sausumą galvos odoje, dažniausiai pakanka be recepto įsigyti šampūnų nuo pleiskanų ar kūdikių aliejaus. Jie naudojami ant galvos odos, keletą minučių paliekami ir tada gerai išplaunami.

Kai įprasti parduodami preparatai nėra veiksmingi, gydytojai gali skirti stipresnių, receptinių šampūnų ar kremų su veikliosiomis medžiagomis:

• Antgrybeliniai tepalai (pvz., su ketokonazolu ar ciklopiroksu)
• Kortikosteroidų kremai
• Anglies derva
• Imunines reakcijas slopinantys vietiniai vaistai (pvz., takrolimas)

Kūdikių „lopšio kepurėlės“ priežiūra

Kūdikiams dažniausiai ši odos problema praeina savaime per kelis mėnesius. Visgi, galima pagelbėti – galvytę nuolat plauti švelniu, bekvapiu kūdikių šampūnu. Jei pleiskanų nepavyksta pašalinti, galima pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomų priemonių.

Stipriau prikibusias pleiskanas galima bandyti suminkštinti kūdikių aliejumi – aliejų įmasažuoti į galvos odą prieš prausimą, tada atsargiai pašalinti šukomis. Svarbu niekada nenuskabyt ir nekasyti pažeistų vietų, kad nesukeltumėte infekcijos ar dar stipresnio bėrimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei plaukų ar odos simptomai nepraeina taikant namų ar be recepto parduodamas priemones, apsilankykite pas dermatologą. Kai kuriais atvejais, ypač nusilpus imuninei sistemai, neužgydytas dermatitas gali komplikuotis papildomomis infekcijomis.

Santrauka

Seborėjinis dermatitas – tai dažna odos sulieknėjimo, paraudimo ir pleiskanojimo priežastis. Liga pasireiškia įvairiose kūno vietose, bet dažniausiai – ten, kur daugiau riebalinių liaukų. Jai palengvinti tinka ne tik įvairūs vaistiniai šampūnai ar kremai, bet prireikus gali būti skiriami ir stipresni, receptiniai vaistai.

Jei pastebėjote simptomus – ypač jei jie sunkiai gydomi ar plinta, neignoruokite problemos – kreipkitės į gydytoją ir gaukite reikiamą pagalbą.