Kas yra ūminis inkstų nepakankamumas?

Ūminis inkstų nepakankamumas – tai staigaus pobūdžio būklė, kai inkstai nustoja efektyviai šalinti iš organizmo skysčius ir kenksmingas medžiagas. Dėl to organizme greitai ima kauptis toksinai ir elektrolitai, o žmogus gali staigiai pradėti jausti stiprius negalavimo simptomus. Nors ši būklė yra pavojinga, dažnai laiku suteikus pagalbą ilgalaikių padarinių gali pavykti išvengti.

Kas sukelia ūminį inkstų nepakankamumą

Pagrindinė ūminio inkstų nepakankamumo priežastis – staigus inkstų pažeidimas. Tai gali nutikti dėl kraujo netekimo, nuodingų medžiagų, traumų ar kitų veiksnių, kurie apsunkina inkstų darbą arba tiesiogiai pažeidžia inkstų audinį. Inkstai itin jautrūs visam, kas veikia kraujotaką, organizmo skysčių balansą ar juos pasiekiančių kenksmingų medžiagų kiekį.

Ūminis inkstų funkcijos sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl:

• Mažo kraujo kiekio inkstus pasiekiančioje kraujotakoje (pvz., dėl dehidratacijos ar širdies nepakankamumo)
• Tiesioginės inkstų pažaidos (cheminės medžiagos, vaistai, infekcijos, deguonies trūkumas, didelės inkstų akmenys ar uždegimai)
• Šlapimo takų kliūčių – kai šlapimas negali laisvai tekėti dėl akmenų, navikų ar šlapimtakių užspaudimo

Pirmieji požymiai ir simptomai

Kai inkstai pradeda veikti neefektyviai, organizme kaupiasi skysčiai, druskos bei šlakai, o tai iššaukia gana greitai pastebimus simptomus. Dažniausiai žmogus per kelias valandas arba dienas pajunta:

• Bendras jėgų trūkumas, nuovargis – dėl pakitusio elektrolitų balanso organai nebeveikia įprastai
• Sumažėjęs apetitas, pykinimas ar vėmimas – trinka virškinimas, nes keičiasi organizmo aplinka
• Raumenų silpnumas – nes elektrolitai labai svarbūs raumenų darbui
• Neritmiškas, per lėtas ar per greitas pulsas – širdies raumenys taip pat labai priklausomi nuo tinkamo mineralų kiekio
• Sumišimas, orientacijos sutrikimas – smegenims pradeda trūkti tinkamai suderinto kraujo ir deguonies
• Sunkiais atvejais – praradimas sąmonės ar koma

Inkstų nepakankamumo priežasčių skirstymas

Inkstų veiklos sutrikimus galima suskirstyti į tris pagrindines kilmės grupes:

Priešinkstinės priežastys

Pažeidimas kyla ne pačiuose inkstuose, bet dėl to, kad juos pasiekia per mažai kraujo – pavyzdžiui, dėl dehidratacijos ar širdies darbo sumažėjimo. Netikėtai sumažėjus kraujospūdžiui arba susirgus sunkiomis infekcijomis, sumažėja kraujo tėkmė į inkstus – jie prisitaiko, bet ilgainiui ima trikti jų veikla.

Pačių inkstų pažaidos

Šiuo atveju patys inkstai nukenčia dėl uždegimo, infekcijų, apsinuodijimo (pvz., cheminiais junginiais, kai kuriais vaistais ar narkotikais), didelių akmenų, taip pat dėl deguonies trūkumo. Kartais inkstų funkciją lemia netikėtai po tyrimų sukeltos reakcijos, kai organizmui tenka pašalinti didelį kiekį kenkiančių medžiagų.

Poinkstinės priežastys

Kai inkstų nepakankamumą sukelia šlapimo nutekėjimo sutrikimas – dėl didelių akmenų, navikų ar šlapimtakių užspaudimo – šlapimas negali laisvai pasišalinti, kyla vidaus spaudimas. Tokiose situacijose gali prasidėti inkstų ir šlapimtakių išsipūtimas ir ūminė pažaidą.

Kaip nustatoma ši būklė

Diagnozuojant ūminį inkstų nepakankamumą vertinami keli pagrindiniai rodikliai. Svarbiausi iš jų – kreatinino lygio pokyčiai kraujyje ir šlapimo kiekis, išskiriamas per tam tikrą laiką.

• Kreatininas kraujyje padidėja daugiau nei 0,3 mg/dl per dvi dienas
• Kreatininas padidėja bent 50 % nuo įprasto lygio
• Išskiriamo šlapimo kiekis sumažėja iki mažiau nei 0,5 ml/kg kūno svorio per valandą ilgiau nei šešias valandas

Nors dažnas įsivaizduoja, kad sumažėjęs šlapimo kiekis yra vienintelis požymis, daugiau nei pusė atvejų žmonės ir toliau išskiria sąlyginai normalų šlapimo kiekį. Tačiau šios normos neatspindi inkstų gebėjimo šalinti kenksmingas medžiagas.

• Normaliems suaugusiems: 0,5–1 ml/val/kg kūno svorio arba 1–2 litrai per parą
• Vaikams: apie 1 ml/val/kg kūno svorio
• Kūdikiai: 2 ml/val/kg kūno svorio

Pagal šlapimo kiekį ūminis inkstų nepakankamumas skirstomas į:

• Nenublogėjantis (neoligurinis) – daugiau nei 400 ml šlapimo per parą
• Oligurinis – 100–400 ml šlapimo per parą
• Anurinis – mažiau nei 100 ml šlapimo per parą

Gydymo galimybės

Ūminio inkstų nepakankamumo gydymas priklauso nuo priežasties ir būklės sunkumo. Dažniausiai sutrikusios inkstų veiklos priežastis nustatoma ir šalinama kaip įmanoma greičiau. Tai padeda išvengti ilgalaikės žalos inkstams bei papildomos paramos poreikio, pavyzdžiui, dializės.

• Skysčių per infuziją atkūrimas – ypač jei priežastis buvo dehidratacija
• Elektrolitų pusiausvyros stebėsena ir koregavimas – pagal poreikį gali būti skiriami skirtingi papildai arba vaistai
• Kenksmingų medžiagų (toksinų, vaistų) vartojimo nutraukimas – esant susijusioms priežastims
• Dializė – kai toksinų ar perteklinių skysčių neįmanoma pašalinti kitaip, laikinas kraujo valymas specialiu aparatu padeda palaikyti pusiausvyrą

Inkstų funkcijos tyrimai

Inkstų darbo rodikliai vertinami ne tik diagnozės metu, bet nuolat stebint ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Svarbiausi iš jų:

• Kreatinino kiekis kraujyje – didesnė nei 1,21 mg/dl reikšmė rodo inkstų veiklos sulėtėjimą
• Kraujo šlapalo (urea) kiekis – virš 25 mg/dl jau laikomas padidėjusiu
• Glomerulų filtracijos greitis (GFG) – apskaičiuojamas pagal specialią formulę, kuri atsižvelgia ir į fiziologinius veiksnius; reikšmė žemiau 20 dažnai rodo žymų funkcijos sutrikimą
• Šlapimo tyrimas (bendras) – leidžia nustatyti, ar nėra kraujo, baltymų, infekcijų ar kitų požymių, kurie padėtų išsiaiškinti ligos priežastį

Laiku pastebėjus simptomus ir pradėjus tinkamą gydymą, dauguma žmonių visiškai pasveiksta, o inkstų veikla normalizuojasi. Svarbiausia – kuo greičiau reaguoti į pirmuosius požymius ir nepraleisti gydytojų rekomenduojamų tyrimų.