Kas yra vėjaraupiai?

Vėjaraupiai – tai greitai plintanti virusinė infekcija, kurią daugiausiai patiria vaikai iki 12 metų, nors susirgti gali ir suaugusieji. Skiriamasis šios ligos požymis – niežtinti išbėrimo banga su skysčiu užpildytomis pūslėmis bei karščiavimu. Nors vėjaraupiai dažnai būna lengvos eigos ir praeina per kelias savaites, kai kuriais atvejais (ypač kūdikiams, nėščiosioms ar žmonėms su nusilpusia imunine sistema) liga gali sukelti rimtų komplikacijų.

Kas sukelia vėjaraupius?

Pagrindinis vėjaraupių kaltininkas – varicella-zoster virusas, kuris lengvai perduodamas nuo žmogaus žmogui per seilių lašelius (pavyzdžiui, čiaudint, kosint), taip pat per tiesioginį kontaktą su vėjaraupių išbėrimu arba užkrėstais paviršiais. Net 90 % neturėjusių imuniteto asmenų susirgimo rizika šalia sergančiojo yra labai didelė.

Vėjaraupių simptomai ir eiga

Pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 10–21 dienai po kontakto su virusu. Pagrindinis požymis – vis stiprėjantis niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta nedidelėmis skaidriomis pūslėmis. Šių pūslelių per visą kūną gali atsirasti net iki kelių šimtų. Kartais išbėrimai apima ir burną, akių vokus ar lytinius organus.

Patogenezės metu bėrimas vystosi „bangomis“ – kai kurie plotai jau pradeda sugyti ir susidaro šašai, bet netrukus atsiranda naujų bėrimų, todėl oda gali atrodyti lyg naktinis žvaigždėtas dangus. Pūslės vėliau trūksta, žaizdelės užgyja bei apsitraukia šašais.

• Karščiavimas
• Nuovargis ir silpnumas
• Raumenų skausmai
• Gerklės perštėjimas, sloga ar kosulys
• Galvos skausmas

Simptomai neretai primena gripą, ypač suaugusiems. Vaikams dažniausiai pirmasis požymis būna išbėrimas, suaugusiems – prieš bėrimą gali pasireikšti viruso prodrominiai požymiai.

Vėjaraupių eiga etapais

• Inkubacinis laikotarpis: Trunka 10–21 dieną – jokių simptomų, kol virusas dauginasi organizme.
• Prodrominis laikotarpis: 1–2 dienos su gripo požymiais (karščiavimas, bloga savijauta, apetito stoka), ypač ryškūs suaugusiems.
• Aktyvus etapas: Atsiranda būdingas niežtintis išbėrimas, kurio vietoje vėliau susidaro pūslelės, o galiausiai – šašai. Ši fazė trunka 4–7 dienas.
• Pasveikimas: Blėsta likęs niežėjimas, odoje gali būti šašų, tačiau jie netrukus nukrenta ir oda atsinaujina.

Ar vėjaraupiai užkrečiami?

Sergantysis gali užkrėsti kitus, pradedant 1–2 dienas iki išbėrimo pasirodymo ir baigiant tada, kai visos pūslelės tampa šašais. Ypač vaikams ir suaugusiems rekomenduojama izoliuotis, kol visi pažeidimai apsitraukia šašais (dažniausiai tam prireikia 10–14 dienų). Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti tuos, kuriems vėjaraupiai gali būti labai pavojingi – kūdikius, nėščiąsias, asmenis su nusilpusia imunine sistema.

Kai kurie žmonės, persirgę vėjaraupiais ar pasiskiepiję vakcina, įgyja atsparumą ir daugiau nebesuserga. Tačiau tie, kurių imunitetas nesusiformavęs, šalia sergančiojo rizikuoja susirgti itin lengvai.

Kuo skiriasi vėjaraupiai ir kiti panašūs išbėrimų virusai?

Nors vėjaraupiai ir kai kurios kitos virusinės infekcijos (pvz., mažiųjų raupų, herpeso virusų sukelti bėrimai) turi panašių simptomų – niežtintį bėrimą, pūsleles, – šios ligos skiriasi ir pagal sukėlėją, ir pagal infekcijos plitimo būdą.

Diagnostika

Vėjaraupių atpažinimą dažniausiai palengvina būdingas bėrimas kartu su kitais simptomais. Esant neaiškumams, gydytojai gali pasitelkti įvairius tyrimus: pūslelių sekreto laboratorinį ištyrimą (PGR), kraujo tyrimus arba pasėlius. Dažnai siekiama atskirti kitą sveikatos būklę, sukeliančią panašius simptomus – tokias kaip bėrimai dėl vaistų, kitos virusinės infekcijos ar net bakterinės odos ligos.

Kaip gydomi vėjaraupiai?

Dauguma atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 1–2 savaites. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti niežulį ir nemalonius pojūčius. Tam gali padėti:

• Vėsios patalpos ar kompresai odai
• Lukštentos avižų arba sodos vonelės
• Specialūs losjonai (pvz., kalamino) pūslelėms
• Geriamieji antihistamininiai vaistai niežuliui mažinti
• Vaistai temperatūrai ir skausmui malšinti (dažniausiai rekomenduojamas paracetamolis, vaikams vengiama duoti aspirino dėl Reye sindromo rizikos)

Sunkių atvejų ar rizikos grupių asmenims gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, imuninės globulino preparatai.

Galimos komplikacijos

Nors vaikams liga dažniausiai praeina be didesnių problemų, rizikos grupėse pasekmės gali būti rimtos. Didesnė komplikacijų tikimybė:

• Vyresniems nei 12 metų
• Kūdikiams iki 1 metų
• Nėščiosioms
• Asmenims su silpnu imunitetu

Būdingiausi sunkesnių formų pavojai – bakterinės odos infekcijos, plaučių uždegimas, retesniais atvejais – centrinės nervų sistemos pakenkimai ar kraujavimo sutrikimai. Nėščioms moterims užsikrėtus pirmojoje nėštumo pusėje, pavojus kyla ir kūdikiui, kuris gali gimti su randais, apsigimimais ar tam tikrais organų pažeidimais.

Vėjaraupių vakcina ir prevencija

Vakcinacija – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų komplikacijų. Daugelyje šalių vakcinos dėka susirgimų skaičius smarkiai sumažėjo. Rekomenduojama skiepyti du kartus – pirmą kartą 12–25 mėnesių amžiaus vaikui, antrą – 4–6 metų intervale, arba pagal gydytojų nurodymus. Skiepytis labai svarbu ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie neturi imuniteto, taip pat tiems, kurie gyvena su jautriais asmenimis ar dirba sveikatos apsaugos bei ugdymo įstaigose.

Ligos prognozė

Didžioji dauguma žmonių vėjaraupius įveikia be didesnių bėdų ir įgyja ilgalaikį imunitetą. Siekiant sumažinti užsikrėtimo ir komplikacijų riziką, rekomenduojama laikytis higienos, vengti kontakto su ligoniais bei pasiskiepyti. Sunkios eigos atvejais ar rizikos grupių atstovams gydytojai gali pasiūlyti antivirusinius ir imuninės sistemos stiprinimo preparatus.