Kas yra ŽIV/AIDS?

ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) – tai lėtinis virusas, kuris ilgainiui silpnina organizmo imuninę sistemą, padarydamas žmogų imlų infekcijoms ir ligoms, kurios buvo nebaisios sveikam imunitetui. Paskutinė ligos stadija vadinama AIDS (įgytu imunodeficito sindromu), kai organizmo gynyba gerokai susilpnėja.

Kas yra ŽIV ir AIDS

ŽIV užkrečia baltąsias kraujo ląsteles (CD4 T ląsteles), kurios yra būtinos imunitetui. Virusui naikinant šias ląsteles, organizmas tampa mažiau pajėgus kovoti su netgi įprastomis infekcijomis. Jei gydymas nepradedamas ir virusas vystosi, išsivysto AIDS – stadija, kai žmogų gali užklupti įvairios sunkios, gyvybei pavojingos infekcijos ar ligos.

Nors užsikrėtus ŽIV įmanoma susirgti AIDS, šiuolaikinio gydymo dėka daugeliui žmonių pavyksta gyventi normalų gyvenimą šios stadijos nepasiekus. ŽIV nepagydomas, tačiau vaistai leidžia virusą suvaldyti ir gyventi pilnavertį bei saugų gyvenimą.

Kaip plinta ŽIV

Virusas perduodamas su krauju, sperma, makšties išskyromis, tiesiosios žarnos sekretu bei motinos pienu. Dažniausi užsikrėtimo būdai – vaginalinis arba analinis seksas be apsaugos, dalinimasis švirkštais ar adatomis, infekcijos perdavimas iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu, taip pat sužeidimai aštriais instrumentais sveikatos priežiūros įstaigose.

• Saugus bučinių, maisto, indų, tualetų, vabzdžių įkandimų ar kasdienės aplinkos kontaktas neužkrečia ŽIV.
• Virusas nesidaugina seilėse, šlapime ar prakaite.

Rizikos veiksniai

• Nesaugi lytinė veikla
• Daugybė seksualinių partnerių
• Narkotikų švirkštimasis, dalinimasis adatomis
• Kitos lytiniu keliu plintančios ligos
• Negydomas ŽIV nėštumo metu

Manoma, kad ŽIV kilęs iš SIV (imunodeficito viruso, randamo Afrikos šimpanzėse), kuris žmonėms perduotas per sąlytį su užkrėsta mėsa ar krauju.

ŽIV simptomai ir eiga

Pirmieji požymiai

Ne visi žmonės užsikrėtimą iškart pajunta. Dažnai, per pirmąsias savaites po užsikrėtimo, pasireiškia nespecifiniai simptomai, panašūs į peršalimą ar gripą: pakilusi temperatūra, nuovargis, gerklės skausmas, galvos ar raumenų skausmai, bėrimas, padidėję limfmazgiai. Ši stadija trunka kelias savaites, po to simptomai praeina, o virusas toliau ramiai veikia organizme.

Lėtinis laikotarpis

Iš dalies užsikrėtusiųjų šioje stadijoje simptomų visai nėra arba jie labai nežymūs: ilgai išlikę padidėję limfmazgiai, nuolatinis nuovargis, kartais pasireiškia tokios problemos kaip burnos grybelis, lytinių organų pūslelinė, viduriavimas ar juostinė pūslelinė.

Simptomai tarp lyčių labai nesiskiria, tačiau moterims gali dažniau pasitaikyti makšties uždegimai, nereguliarus kraujavimas ar skausmas dubens srityje. Vyrams – sumažėjęs libido, erekcijos sutrikimai, ejakuliacijos skausmas, kartais padidėja krūtys.

AIDS stadija

Jei liga progresuoja iki AIDS, organizmą gali užgulti įvairios sunkios infekcijos ar ligos. Pavyzdžiui:

• Tuberkuliozė (temperatūra, krūtinės skausmas, svorio kritimas, kosulys su krauju)
• Pneumocystis pneumonija (griežta įkvepiamų simptomų eiga, sausas kosulys, dusulys, temperatūra)
• Stemplės grybelis (rijimo skausmas, rijimo sunkumas, pykinimas, dilgčiojimas krūtinėje)
• ŽIV išsekimo sindromas (didelis svorio kritimas be aiškios priežasties)

Kaip diagnozuojamas ŽIV

Pagrindinis ŽIV nustatymo būdas – kraujo tyrimai, ieškant antikūnų ir antigenų. Moderniausiose laboratorijose naudojami dvigubi testai – ieškoma tiek imuninės sistemos sukurtų antikūnų, tiek viruso paviršiaus baltymų (antigenų). Taip pat yra greitųjų testų, kuriuose mėginiai imami iš seilių ir rezultatai pateikiami per 20 minučių, tačiau teigiamą atsakymą visada reikia patvirtinti kraujo tyrimu.

Žiūrėti tyrimų rezultatus svarbu tinkamu laiku: jei testas atliekamas per anksti po galimo užsikrėtimo (vadinamasis „lango periodas“), rezultatas gali būti klaidingai neigiamas, nes imuninė sistema dar nespėjo sureaguoti.

Ligos eiga ir pagrindiniai etapai

• Aktyvi (ūminė) stadija: simptomai pasireiškia netrukus po užsikrėtimo, tačiau net ir kontroliuojant simptomus virusas lieka organizme ir dauginasi slaptai.
• Lėtinė (besimptomė) stadija: daugelį metų gali nepasireikšti aiškių ligos požymių, CD4 ląstelių skaičius po truputį mažėja.
• AIDS: pažengusi stadija, kai CD4 kiekis kraujyje nukrenta žemiau 200 ląstelių viename mikrolitre (norma – 500–1000), arba išsivysto viena iš specifinių AIDS apibrėžiamų ligų.

Gydymo galimybės

ŽIV gydomas derinant kelis antiretrovirusinius vaistus, kurie blokuoja skirtingus viruso dauginimosi etapus. Nors vaistai ŽIV nežudo, jie slopina virusą iki tokio lygio, kad jis nustoja žaloti organizmą ir mažina užkrečiamumo riziką. Jei gydymas nutraukiamas, virusas suaktyvėja.

• Yra šešios pagrindinės antiretrovirusinių vaistų grupės, dažniausiai taikomas dviejų ar daugiau skirtingų klasių derinys.
• Vaistai paprastai vartojami kasdien tablečių forma, nors jau egzistuoja ir ilgai veikiantys injekciniai preparatai.

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo individualių savybių, viruso atsparumo ir kitų sveikatos aspektų. Šiuo metu jau yra daugybė efektyvių vaistų, kurie leidžia žmonėms gyventi visavertį gyvenimą.

Galimos komplikacijos

Negydomas ar pažengęs ŽIV gali pažeisti įvairius organus – širdį, inkstus, kepenis, centrinę nervų sistemą. Dažniausiai problemų sukelia ne pats virusas, o organizmą puolantys virusai, bakterijos ar grybeliai, kuriems sveiko žmogaus imunitetas būtų atsparus. Yra būklių, kai tiesiogiai kaltas ŽIV – pavyzdžiui, AIDS demencija arba progresyvus išsekimas.

Dėl susilpnėjusio imuniteto infekcijos ar kitos ligos gali apimti ne tik vieną kūno vietą, bet tapti išplitusios arba sisteminės.

Pagalba ir emocinis palaikymas

Diagnozė gali sukelti daugybę įvairių emocijų – nuo baimės iki sumišimo, tačiau tinkama parama leidžia sėkmingai prisitaikyti ir įveikti iššūkius. Svarbu palaikyti ryšį su artimaisiais, dalyvauti bendruomenės ar interneto palaikymo grupėse, konsultuotis su specialistais ir nepamiršti emocinės savijautos.

• Atviras ir sąmoningas bendravimas apie ligą padeda sumažinti stresą ir užtikrina, kad būsite palaikomi.
• Rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą, laikytis gydytojų paskirto gydymo ir rūpintis bendru organizmo stiprinimu.
• Yra prevencinės priemonės: partnerio apsauga (PrEP programa, reguliarios lytiškai plintančių infekcijų patikros), o nuolat vartojant vaistus ir pasiekus viruso slopinimą iki nedetektuojamo lygio, rizika užkrėsti kitą žmogų tampa nulinė.

Ilgalaikės prognozės

Anksčiau ŽIV diagnozė dažnai reiškė sunkią, greitai progresuojančią ligą. Dabar, pasitelkus šiuolaikinius vaistus ir ankstyvą diagnostiką, dauguma žmonių gali pasiekti beveik normalią gyvenimo trukmę. Pradėjus gydymą anksti, ženkliai mažėja ir susirgimų kitomis ligomis rizika, ir pačio ŽIV padaryta žala organizmui.

Gyvenimas su ŽIV nebėra stigma ar nuosprendis – gydomas žmogus dirba, kuria šeimą ir gyvena visavertį, saugų gyvenimą. Laikantis rekomendacijų, virusą įmanoma taip gerai kontroliuoti, kad jis nesukeltų sunkių komplikacijų ir nepersiduotų kitiems.