Kas yra ŽPV?

Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – tai virusų grupė, dažniausiai plintanti lytiniu keliu. Tai viena dažniausių lytiniu būdu plintančių infekcijų visame pasaulyje, kasmet nustatoma milijonams žmonių. Dauguma lytiškai aktyvių asmenų bent kartą gyvenime susiduria su šiuo virusu – todėl svarbu žinoti jo plitimo būdus, simptomus ir galimus padarinius.

ŽPV atmainos ir poveikis organizmui

Viso žinoma daugiau kaip 150 ŽPV viruso tipų. Kai kurie jų gali sukelti lytinių organų karpas, kiti – padidinti tam tikrų vėžio formų riziką. Dauguma mažos rizikos atmainų išnyksta savaime ir nesukelia rimtesnių padarinių, tačiau didelės rizikos viruso tipai laikui bėgant gali paskatinti vėžio vystymąsi. Tiesa, užsikrėtimas ŽPV nereiškia, jog tikrai susirgsite vėžiu.

Kaip ŽPV patenka į organizmą?

Šis virusas perduodamas per lytinių organų, burnos ar analinę sritį tiesiogiai kontaktuojant odai su oda. Kartais virusas perduodamas net tada, kai nėra akivaizdžių simptomų ar matomų karpų. Dažniausiai užsikrečiama per vaginalinį ar analinį seksą, tačiau užkratui perduoti gali pakakti ir kitokio intymaus odos kontakto.

Kas dažniau užsikrečia ŽPV?

• Lytiškai aktyvūs asmenys, turintys naujų ar daugybę lytinių partnerių.
• Žmonės, kurių imunitetas nusilpęs (pavyzdžiui, sergantys lėtinėmis ligomis).
• Tie, kurie turėjo lytinių santykių su asmenimis, turinčiais kelis partnerius.

ŽPV simptomai ir požymiai

Daugeliu atvejų, kai užsikrečiama mažos rizikos tipais, žmogus nejaučia jokių simptomų. Apie 90% infekcijų organizmas įveikia pats per kelis metus. Tiesa, kai kuriais atvejais atsiranda lytinių organų karpų (dažniausiai dėl 6 ir 11 tipų), kurios pasireiškia kaip nedideli guzeliai ar augliukai šiose srityse:

• Išoriniai lytiniai organai
• Vagina
• Kirkšnis ar vidinė šlaunies pusė
• Išangė
• Varpa
• Kapšelis ar sėklidės
• Burnos ertmė ir gerklė

Didelės rizikos ŽPV tipai dažnai nesukelia jokių požymių tol, kol neišsivysto rimtesnės komplikacijos. Simptomai įprastai išryškėja jau pažengus ligai.

Kaip nustatoma ŽPV?

Moterims profilaktiškai tikrinantis dėl gimdos kaklelio vėžio, kartu gali būti atliekamas ir ŽPV tyrimas. Rekomendacijos priklauso nuo amžiaus:

• 21–29 metų: Pap tepinėlis – kas 3 metus.
• 30–65 metų: Pap tepinėlis kas 3 metus, ŽPV testas – kas 5 metus arba kombinuotas tyrimas kas 5 metus.

Vyrams įprastų profilaktinių ŽPV tyrimų nėra, tačiau tiems, kurie turi lytinių santykių su vyrais, gali būti siūlomas analinės srities tyrimas.

Nuo 2025 metų yra sukurta savarankiškam mėginių paėmimui skirta medicininė priemonė, padedanti moterims atlikti ŽPV testą namuose, tačiau tokiems tyrimams reikalingas receptas.

ŽPV vakcina ir jos paskirtis

Vakcinacija sumažino ŽPV sukeliamų susirgimų skaičių. Skiepai apsaugo nuo kelių pavojingiausių ŽPV tipų, galinčių sukelti vėžį ir lytinių organų karpas. Vakcinos paskirtis – užkirsti kelią infekcijai ir jos sukeliamoms komplikacijoms, tačiau jau turimos infekcijos ji neišgydo.

Kas gali skiepytis nuo ŽPV?

Vakcinacija rekomenduojama vaikams nuo 11–12 metų, bet galima pradėti ir nuo 9 metų amžiaus. Taip pat siūloma vadinamoji „catch-up” vakcinacija visiems iki 26 metų amžiaus ir tiems, kurių imunitetas silpnas. Asmenims nuo 26 iki 45 metų dėl vakcinos skyrimo reikia pasitarti su gydytoju, ypač jei priklausote padidintos rizikos grupei.

Daugumą atvejų vakcina kompensuojama, tačiau galima rasti programų, kurios padeda kompensuoti vakciną net neturintiems draudimo.

Skiepų schema

• Jeigu pirmoji dozė skiriama iki 15 metų, reikalingos dvi dozės.
• Pradėjus skiepytis nuo 15 metų ar vėliau, – trys dozės.
• Silpnesnį imunitetą turintiems vaikams – taip pat trys dozės nepriklausomai nuo amžiaus.

Kaip apsisaugoti nuo ŽPV?

• Skiepytis rekomenduota vakcina.
• Riboti lytinių partnerių skaičių arba palaikyti pastovius santykius su vienu partneriu.
• Kiekvieno lytinio akto metu naudoti barjerines priemones: prezervatyvus, dantų plėveles ar pirštines.

Gydymas ir pagalba užsikrėtus

Nors visiškai išgydyti ŽPV kol kas neįmanoma, dauguma infekcijų praeina savaime. Jei atsiranda lytinių organų karpų, galite jas šalinti skirtingais būdais:

• Krioterapija (šalinimas užšaldant skystu azotu).
• Karpos sudeginimas elektros srove (kauterizacija).
• Chirurginis pašalinimas (naudojant vietinę nejautrą).
• Tepalai ir kremai (pvz., imichvimodas, podofiloksas ar augaliniai preparatai).
• Trichloracto rūgšties aplikacijos, atliekamos gydytojo kabinete.

Jei dėl ŽPV išsivysto gimdos kaklelio vėžys, gydymo galimybės priklauso nuo ligos eigos ir tipo. Dažniausi metodai – chirurgija (gimdos kaklelio ar jo dalies šalinimas, limfmazgių pašalinimas), radioterapija ar sisteminis gydymas chemoterapiniais preparatais.

Ar su ŽPV galima turėti lytinių santykių?

Jei pastebite išorinių pakitimų ar karpų, lytinius santykius reikėtų atidėti – tokiu būdu mažinamas rizikos perdavimo partneriui pavojus. Pats ŽPV diagnozės faktas nereiškia, kad reikia atsisakyti lytinio gyvenimo: barjerinės priemonės (prezervatyvai, dantų plėvelės) padeda sumažinti, bet visiškai nepašalina užsikrėtimo rizikos. Įvykus kontakto klaidai, pavyzdžiui, jei prezervatyvas nuslysta ar plyšta, apsauga sumažėja. Diskusija apie testus, skiepus ir ankstesnius partnerius – svarbus žingsnis abiejų sveikatai.

Galimos ŽPV sukelto užsikrėtimo komplikacijos

Dalis viruso tipų susiję ne tik su lytinių organų karpomis, bet ir su įvairiais vėžiniais susirgimais. Dažniausiai su onkologinėmis ligomis siejami 16 ir 18 tipai. Šios ligos simptomai išryškėja vėliau, kai jau atsiranda organų pažeidimai:

• Gimdos kaklelio vėžys – dažniausi požymiai vėlyvose stadijose: kraujavimas iš makšties, neįprasti išskyros, dubens skausmas.
• Išorinių lytinių organų (vulvos) vėžys – dažniausias simptomas – niežulys.
• Makšties vėžys – skausmas lytinio akto metu, kraujavimas, išskyros, guzelių atsiradimas makštyje, diskomfortas šlapinantis.
• Varpos vėžys – baltos ar raudonos plokštelės, šalimas, žaizdelės ar sudirginimas.
• Išangės vėžys – pagrindiniai simptomai: kraujavimas, skausmas, guzeliai, virškinimo sutrikimai.
• Burnos, gerklės, liežuvio, ryklės vėžys – pagrindinis simptomas – guzas kakle, sunku nuryti.

Kas laukia toliau?

Net jei pasiskiepijote, profilaktiniai tyrimai moterims išlieka būtini. Užsikrėtus žemesnės rizikos tipais, didelė tikimybė, jog organizmas pats įveiks virusą per kelerius metus. Jei atsiranda karpų, jas galima šalinti. Tuo tarpu esant aukštos rizikos tipams, reikalinga reguliarūs tyrimai ir gydytojo priežiūra, kad laiku aptiktumėte bei gydytumėte galimas komplikacijas. Anksti nustatytos onkologinės ligos sėkmingiau gydomos ir lemia geresnę prognozę.