Kas yra katatonija: priežastys, simptomai, gydymas ir daugiau

Katatonija nėra susijusi vien su psichikos sutrikimais – ją gali sukelti ir įvairios fizinės organizmo būklės. Dažniausios priežastys – cheminės pusiausvyros pokyčiai dėl inkstų, cukrinio diabeto ar skydliaukės veiklos sutrikimų. Taip pat katatonija gali išsivystyti sergant Parkinsono liga, kuri pažeidžia nervų sistemą, arba dėl encefalito – smegenų uždegimo, kurį sukelia infekcijos.

Kaip dažnai pasitaiko katatonija?

Katatonija nustatoma įvairaus amžiaus žmonėms, dažniausiai tiems, kurie gydomi ligoninėje dėl sunkių psichikos sutrikimų. Tyrimai rodo, kad tokiais atvejais katatonija diagnozuojama 5%–20% asmenų.

Katatonija ir autizmas

Pasirodo, katatonija gerokai dažnesnė tarp žmonių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, nei buvo manyta anksčiau. Moksliniai duomenys atskleidžia, kad šis sutrikimas pasireiškia maždaug 12%–18% žmonių, turinčių autizmo požymių, tačiau tikrasis skaičius gali būti dar didesnis – neretai simptomai lieka nepastebėti arba priskiriami kitoms būklėms.

Ypatinga tai, kad autizmo spektro asmenims katatonija atsiranda pamažu, o simptomai ilgainiui stiprėja. Dėl to tėvai ir specialistai gali nepastebėti esminių pokyčių, o savo ruožtu netinkamas diagnozavimas potencialiai lemia neteisingą gydymą. Pavėluotai pastebėta ar negydoma katatonija gali tapti net gyvybei pavojinga būkle, tad ypač svarbu stebėti šiuos pokyčius:

• Judėjimo tempas – žmogus ima judėti lėčiau nei įprasta
• Aktyvumas – mažėja susidomėjimas veikla, lyg „sustingsta“
• Kalba – žmogus kalba kur kas mažiau arba visai netenka žodžio
• Savarankiškumas – pradeda labiau priklausyti nuo pagalbos

Specifiniai katatonijos požymiai autizmo atveju

• Lėtesni nei įprastai judesiai
• Užsiblokuoja darbo arba žaidimo metu
• Pasikartojantys, monotoniški judesiai ar veiksmai
• Sudėtinga pradėti ar užbaigti veiklas
• Labai sumažėja kalbėjimas arba nustoja kalbėti
• Pradeda dažniau remtis kitų pagalba
• Laikosi vienos laikysenos ilgą laiką

Katatonijos nustatymas

Diagnozuodami katatoniją gydytojai atsižvelgia, ar pasireiškia bent trys pagrindiniai simptomai. Taip pat tiriama, kaip asmuo reaguoja į prašymus, ar pasikeitė kūno laikysena, ar pasireiškia specifiniai refleksai, pvz., itin stiprus suėmimas. Kai kurie iš šių simptomų gali būti būdingi ir kitoms ligoms, tačiau tokie požymiai, kaip vadinamoji vaškinė lankstumo būsena, keistos kūno pozos ar automatiškas komandų vykdymas ypač būdingi katatonijai.

Katatonijos gydymas

Katatonijai gydyti dažniausiai skiriami raminamieji vaistai iš benzodiazepinų grupės, kurie taip pat naudojami nerimui ar panikos sutrikimams malšinti.

Kita alternatyva – elektros impulsų terapija (EIT), kurios metu į smegenis siunčiami trumpi elektros impulsai, esant žmogui miego būsenoje. Gydytojai rekomenduoja šį gydymą, kai:

• Benzodiazepinai neveiksmingi
• Katatonija labai stipri
• Būklė kartojasi
• Būtina skubiai padėti žmogui

Galimos komplikacijos

Kuo greičiau pradedamas katatonijos gydymas, tuo geresnė ligos prognozė. Negydoma ar uždelsta katatonija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip:

• Infekcinės ligos
• Pavojingos reakcijos į antipsichotinius vaistus (pvz., neurolepsinis piktybinis sindromas)
• Kraujo krešuliai plaučiuose (plaučių embolija)

Esminiai dalykai apie katatoniją

Sergant katatonija pastebimai sumažėja judesiai ir kalbėjimas arba atsiranda neįprastų veiksmų – keistos laikysenos ar kitų žmonių elgesio mėgdžiojimas. Dažniausiai ji susijusi su rimtais psichikos ar fiziniais sutrikimais ir paliečia 5–20% sunkių psichikos ligų atvejų.

Norint išvengti pavojingų padarinių, reikalinga kuo greitesnė gydytojų pagalba bei tinkamas gydymas – medikamentais ar elektros impulsais.