Kelias iki išsėtinės sklerozės diagnozės

Diagnozuoti išsėtinę sklerozę (IS) gali būti sudėtinga, nes nėra vienintelio kraujo ar vaizdinio tyrimo, kuris patvirtintų šią ligą. Žmonių patiriami simptomai labai skirtingi ir dažnai primena kitų susirgimų požymius.

Diagnozės kelias: nuo pirmo vizito iki tyrimų

Pirmasis žingsnis įtariant IS – konsultacija su neurologu, gydytoju, kuris specializuojasi centrinės nervų sistemos sutrikimuose. Neurologas išsamiai domisi jūsų ligos istorija, užduoda klausimus apie tiek dabartinius, tiek buvusius simptomus, vertina galimas rizikas ir remiasi tam tikrais diagnostiniais kriterijais.

Prieš susitikimą su specialistu naudinga fiksuoti visus juntamus simptomus: kada jie prasidėjo, kiek laiko trunka, ar kartojasi. Užrašyti pastebėjimai padės tiksliau įvertinti sveikatos pokyčius ir atpažinti galimas tendencijas. Tai ypač svarbu, nes IS dažnai pasireiškia bangomis, skirtingi simptomai gali būti laikini ar neaiškūs.

Simptomai, keliantys įtarimų dėl IS

• Matymo suprastėjimas arba skausmas judinant akį
• Jautrumo pokyčiai – tirpimas, dūrimo pojūtis veide, galūnėse ar liemenyje
• Dvejinimasis
• Vidurių užkietėjimas
• Šlapimo pūslės funkcijos sutrikimai
• Raumenų spazmai
• Nuovargis
• Galvos sukimasis
• Atminties ir mokymosi sunkumai

Visi šie simptomai nebūtinai nurodo IS – jie gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis.

Kitos ligos, primenančios IS

• Kai kurios neurologinės ligos (pvz., optinė neuromielitas, ūmus diseminuotas encefalomielitas)
• Vitamino B12 trūkumas
• Infekcinės ligos (pvz., boreliozė ar ŽIV)
• Autoimuniniai sutrikimai (vilkligė, Sjögreno sindromas, sarkoidozė)
• Nugarkaulio struktūriniai pakitimai (pvz., disko išvarža)

Kaip diagnozuojama IS: kriterijai ir tyrimai

Šiuo metu tarptautiniu mastu pripažinti diagnostiniai kriterijai – tai McDonaldo gairės, kurios buvo ne kartą atnaujintos. Diagnozei svarbiausia rasti įrodymų apie centrinės nervų sistemos pažeidimus dviejose ar daugiau srityse skirtingais laikotarpiais. Tai vadinama „išplitimu erdvėje ir laike”.

Pagrindinį vaizdinį tyrimą sudaro galvos, o kartais ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ši saugi ir neskausminga procedūra leidžia gydytojams aptikti pažeistas vietas (pakitimus), kuriuose buvo pažeista mielino apvalkalas – svarbi nervų ląstelių apsauginė danga. Net jei simptomų nepastebima, bet MRT randama pažeidimų, tai stiprina įtarimą dėl IS.

Tam tikrais atvejais, diagnozuojant IS pagal naujausią McDonaldo gairių versiją, pakanka aptikti oligoklonines juostas smegenų ir nugaros smegenų skystyje. Kaip ir MRT, šis tyrimas leidžia nustatyti uždegiminį procesą centrinėje nervų sistemoje.

Papildomi tyrimai

Be MRT, gydytojai gali skirti šiuos tyrimus:

• Meninginio skysčio tyrimas (juosmens punkcija) – ieškoma uždegimą rodančių baltymų
• Evokuotų potencialų tyrimai – tikrinama, kaip greitai elektriniai signalai sklinda nervais iki smegenų ir atgal
• Kraujas – bendrieji tyrimai, B12 kiekis, uždegimo rodikliai, skydliaukės hormonai, autoimuninių ligų rodikliai

Kada dažniausiai nustatoma IS?

Ši liga paprastai išryškėja jauniems žmonėms – dažniausiai tarp 20 ir 40 metų. Apie penktadaliui žmonių diagnozė nustatoma vėliau (nuo 50 metų), o iki 10 % atvejų sudaro vaikystėje ar paauglystėje prasidėjusi liga.

Išsėtinės sklerozės eigos tipai skiriasi – pavyzdžiui, dažniausia forma pasižymi paūmėjimo ir atsistatymo laikotarpiais, o retesnė progresuoja lėtai be ryškių paūmėjimų.

Kokią žalą gali sukelti vėluojanti diagnozė?

Dėl kintančių, ne visada aiškių ar trumpalaikių simptomų, IS dažnai ilgai lieka nepastebėta. Vėluojant nustatyti ligą, nesiimama ankstyvo gydymo, o tai gali pabloginti ilgalaikę ligos eigą.

Ankstyvas gydymas leidžia sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, sulėtinti progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kartais pasitaiko ir netiksliai nustatyta IS diagnozė – tai reiškia, kad žmogus gauna nereikalingą gydymą, patiria stresą ir lieka negydoma tikroji liga.

Apibendrinimas

Išsėtinė sklerozė nustatoma tik įvertinus simptomus, ligos istoriją, nervų sistemos būklę ir atlikus išsamią diagnostiką, nes nėra vieno testo, kuris neabejotinai patvirtintų IS. Neurologai vadovaujasi patvirtintomis metodikomis ir remiasi įvairiais tyrimais – nuo MRT iki juosmens punkcijos ir kraujo analizės. Tik ištyrus visus galimus požymius ir atmetus kitas ligas, nustatoma tiksli diagnozė, leidžianti pradėti tinkamą gydymą.