Kepenų vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Kepenų vėžys – tai klastinga liga, kuri dažniausiai diagnozuojama suaugusiesiems, tačiau pasitaiko ir vaikams. Šios ligos atvejų daugėja visame pasaulyje, ir tam įtakos turi daugybė veiksnių – tiek gyvenimo būdas, tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Didžioji dauguma suaugusiųjų kepenų vėžio atvejų yra pirminis kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma) arba tulžies latakų vėžys (cholangiokarcinoma).

Kokie yra rizikos veiksniai?

Kepenų vėžys vystosi, kai kepenų ląstelėse įvyksta genetiniai pokyčiai, kurie paskatina nekontroliuojamą ląstelių dauginimąsi. Vis dėlto nėra vienos aiškios priežasties, tačiau žinomi tam tikri veiksniai, didinantys susirgimo tikimybę.

• Virusinės infekcijos, tokios kaip lėtinis hepatitas B ir C
• Pernelyg dažnas ir ilgalaikis alkoholio vartojimas
• Rūkymas
• Ilgalaikės kepenų ligos, tokios kaip kepenų suriebėjimas ar cirozė
• Genetiniai ir paveldimi sindromai
• Cheminių medžiagų poveikis
• Kiti lėtiniai susirgimai ir medžiagų apykaitos sutrikimai

Verta atsiminti: net ir neturint jokių žinomų rizikos veiksnių, susirgti kepenų vėžiu vis tiek įmanoma. Dažnai keli rizikos veiksniai veikia kartu, stiprindami vienas kito poveikį. Pavyzdžiui, didesnę grėsmę sukelia kartu pasireiškiantys rūkymas ir alkoholis ar hepatitas B ir rūkymas.

Dažniausios kepenų vėžio priežastys

Hepatito virusai

Hepatito B virusas – labiausiai paplitęs veiksnys Afrikoje ir Azijoje. Užsikrėtus lėtiniu hepatitu B, rizika susirgti kepenų vėžiu išauga net šimtą kartų. Nors dauguma žmonių virusą pašalina iš organizmo, daliai išsivysto lėtinis nešiotojo statusas, dažnai be ryškių simptomų.

Hepatito C virusas ypač svarbus Europoje ir Rytų Azijoje. Dėl šios infekcijos apie penktadaliui pacientų ilgainiui susiformuoja cirozė, todėl didėja ir vėžio tikimybė. Laiku nustačius ir gydant lėtinį hepatitą C, kepenų vėžio riziką galima sumažinti.

Kepenų suriebėjimas (MASLD)

Metaboliniu sutrikimu susijęs kepenų suriebėjimas anksčiau buvo vadinamas nealkoholine suriebėjusia kepenų liga. Riebalų perteklius kepenyse susijęs su uždegimu, autoimuniniais procesais bei genetinėmis ypatybėmis. Sutrikusi kepenų veikla šioje būsenoje ilgainiui padidina ir vėžio grėsmę.

Imuniteto nusilpimas

Žmonės, kurių imuninė sistema nuslopinta, pavyzdžiui, po organų transplantacijos ar dėl kitų sveikatos būklių, kepenų vėžiu serga dažniau nei bendroje populiacijoje. Ypač didelė grėsmė persodinusiems kepenis arba sergantiems lėtinėmis imuninės sistemos ligomis.

Paveldimi ir genetiniai sutrikimai

Jei šeimoje yra sirgusiųjų kepenų vėžiu – ypač tarp artimiausių giminaičių – rizika taip pat padidėja. Paveldimos ligos, tokios kaip hemochromatozė (geležies kaupimasis organizme), Vilsono liga (vario kaupimasis), alfa-1 antitripsino trūkumas, taip pat tam tikros kepenų fermentų patologijos lemia didesnį polinkį sirgti kepenimis.

Chemikalų ir toksinų poveikis

Pavojus kyla dirbant su tam tikromis cheminėmis medžiagomis – vinilo chloridu, akrilamidu, polichlorintais bifenilais, perfluorintais junginiais, trichloretilenu. Viena dažniau sutinkamų natūralių toksinų grupių – aflatoksinai, kuriuos gamina pelėsiniai grybai ant netinkamai laikomų žemės ūkio produktų. Šios medžiagos pažeidžia ląstelių genetinę medžiagą ir gali paskatinti navikinių ląstelių vystymąsi.

Kai kurios lėtinės kepenų ir tulžies ligos

Pirminė tulžies latakų cirozė, sisteminė raudonoji vilkligė, sklerozuojantis cholangitas, autoimuninis hepatitas, tulžies pūslės pašalinimas ir tulžies akmenligė taip pat didina riziką.

Gyvenimo būdo įtaka

Pernelyg didelis alkoholio vartojimas

Ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas lemia kepenų uždegimą, suriebėjimą ir cirozę. Kuo ilgiau ir didesniais kiekiais vartojamas alkoholis, tuo didesnė tikimybė, kad kepenys nebeatlaikys ir ims vystytis vėžys. Net ir mažesni kiekiai gali padaryti neatitaisomos žalos.

Rūkymas

Tabako vartojimas didina daugelio vėžių, tarp jų – ir kepenų, riziką. Įrodyta, kad rūkant ir tuo pačiu vartojant alkoholį, kepenų vėžio rizika ženkliai išauga.

Nutukimas ir judėjimo stoka

Nors pats nutukimas nėra tiesioginė priežastis, jis glaudžiai susijęs su kepenų suriebėjimu bei padidėjusia diabetu sergančiųjų dalimi. Abiem atvejais rizika sirgti kepenų vėžiu smarkiai išauga.

Ilgalaikis steroidų vartojimas

Sportininkai, vartojantys anabolinius steroidus, taip pat susiduria su didesne grėsme išsivystyti kepenų ligoms, įskaitant vėžį.

Kramtomų mišinių (betelio) vartojimas

Šis įprotis paplitęs kai kuriose pasaulio šalyse. Betelio riešutų vartojimas asocijuojamas su padidėjusia kepenų vėžio rizika ten, kur tokios tradicijos gajos.

Kiti veiksniai

Pastebėta, kad po tulžies pūslės šalinimo ar dėl dažnų medicininių radiologinių tyrimų vėžio rizika gali būti kiek didesnė, nors šiuo metu aiškių įrodymų nėra. Taip pat tiriamas kai kurių parazitų, pavyzdžiui, šistosomų, poveikis – manoma, kad jie gali prisidėti kaip papildomas rizikos veiksnys kartu su lėtinėmis infekcijomis.

Kokie yra ankstyvieji simptomai?

• Staigus svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo
• Ryškus apetito nebuvimas
• Pykinimas
• Pilnumo pojūtis ar spaudimas po dešiniu ar kairiu šonkaulių lanku (dėl padidėjusių kepenų ar blužnies)
• Pilvo skausmai ar tempimas
• Maudžiantis ar plintantis skausmas į dešinį petį
• Skausmingas pilvo patinimas
• Niežulys
• Odos ar akių baltymų pageltimas (gelta)

Išgyvenamumas

Kepenų vėžio prognozė priklauso nuo stadijos, kurią nustačius pradedamas gydymas. Jei liga aptinkama anksti ir nėra išplitusi, penkerių metų išgyvenamumas yra apie 34%. Kai navikas jau yra išplitęs į regioninius limfmazgius ar gretimus audinius, išgyvenamumo rodiklis sumažėja iki 12%. Jei liga diagnozuojama vėlai ir metastazės nustatomos tolimuose organuose, tikimybė išgyventi penkerius metus tesiekia 3%.