Kepenų vėžys

Kepenų vėžys – tai būklė, kai kepenų ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, formuodamos auglius, galinčius išplisti į kitas organizmo dalis. Yra įvairių kepenų vėžio tipų, o liga dažniau atsiranda dėl kito organo vėžio metastazių nei dėl pirminio auglio kepenyse.

Kepenų vėžio rūšys

Pirminiai kepenų vėžiai skirstomi į kelis pagrindinius tipus:

• Hepatoceliulinė karcinoma (HCC) – dažniausiai pasitaikanti forma. Ji atsiranda iš pagrindinių kepenų ląstelių. Dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, hepatitu B ar C, ciroze, riebaline kepenų liga ar piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
• Fibrolameliarinė karcinoma – tai reta HCC atmaina, dažniau pasitaikanti jaunesniems nei 40 metų žmonėms, kurie neturi žinomų kepenų ligų ar tipinių rizikos veiksnių. Šis tipas paprastai laikomas mažiau agresyviu.
• Cholangiokarcinoma – vėžys, formuojasi tulžies latakuose. Jam būdingas ryšys su ankstesniu hepatitu, riebaline kepenų liga bei tulžies latakų uždegimu ir randėjimu.
• Kepenų angiosarkoma – labai agresyvi rūšis, kildinama iš kraujagyslių ir limfagyslių sienelių. Dažniausiai pasitaiko vyresniame amžiuje ir kai kuriems atvejams įtakos turi sąlytis su tam tikromis chemikalų medžiagomis.
• Hepatoblastoma – vėžys, dažniausiai paveikiantis mažus vaikus iki trejų metų, tačiau esant mažam navikui, dažnai gali būti visiškai išgydomas operacija.

Kepenys – didžiausias solidus organas žmogaus kūne, atliekantis daugiau nei 500 svarbių funkcijų: kraujo valymas nuo toksinų, energijos kaupimas, tulžies gamyba virškinimui palengvinti.

Dažniausi simptomai

Daugelis kepenų vėžio simptomų dažniausiai pasireiškia tuomet, kai liga jau pažengusi. Neretai jie būna nespecifiniai, todėl ankstyvoje stadijoje nustatyti ligą nėra paprasta.

• Nepaaiškinamas svorio kritimas
• Apytiksliai užtenka mažo maisto kiekio, jaučiamas sotumo jausmas
• Apetito stoka
• Diskomfortas ar skausmas dešinėje pilvo pusėje ar prie dešiniojo mentės
• Pilnumo pojūtis ar gumulas po dešiniuoju šonkaulių lanku (padidėjusios kepenys)
• Pilnumo jausmas po kairiuoju šonkaulių lanku (padidėjusi blužnis)
• Pykinimas, vėmimas
• Pilvo pūtimas arba patinimas
• Geltos požymiai – odos ir akių baltymų pageltimas
• Niežulys
• Karščiavimas
• Išsiplėtusios pilvo venos
• Didesnis mėlynių susidarymas arba kraujavimas
• Tamsus šlapimas, šviesios išmatos

Kai kuriuose navikuose gaminami hormonai gali sukelti kitus simptomus, vadinamus paraneoplastiniais sindromais:

• Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje – gali sukelti sumišimą, pykinimą, raumenų silpnumą
• Per žemas gliukozės kiekis kraujyje – netikėti nualpimai, nuovargis
• Didesnis raudonųjų kraujo kūnelių kiekis – veido paraudimas, regėjimo sutrikimai, kraujavimas iš nosies
• Padidėjęs cholesterolio kiekis
• Sėklidžių sumažėjimas ar jautrumas
• Vyrams gali didėti pieno liaukos

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kepenų vėžio vystymosi priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau žinoma, kad šią ligą lemia DNR pokyčiai ląstelėse. Dažnai šie pakitimai vyksta dėl įvairių veiksnių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sumažinti riziką.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

• Nutukimas
• Lėtinė hepatito B arba C infekcija
• Rūkymas
• Didelis ar ilgalaikis alkoholio vartojimas
• Kepenų cirozė (lėtinės ligos sukelti randai kepenyse)
• Riebalinė kepenų liga, nepriklausanti nuo alkoholio
• Diabetas
• Aflatoksino turintys maisto produktai (dažniausiai laikomi karštose ir drėgnose sąlygose grūdai bei riešutai)

Genetinės ir kitos sveikatos būklės, didinančios riziką:

• Paveldima hemachromatozė (geležies kaupimasis audiniuose)
• Glikogeno kaupimo ligos
• Alfa-1 antitripsino trūkumas
• Porfirija kutanea tarda (kraujo kūnelių formavimosi sutrikimai)
• Vilsono liga (per didelis vario kiekis organizme)

Kepenų vėžys dažniausiai diagnozuojamas vyresniems žmonėms – daugeliu atvejų ligoniams būna 60–75 metai. Daugiau serga vyrai nei moterys.

Kepenų vėžio diagnostika

Norint nustatyti kepenų vėžį, taikoma įvairių metodų kombinacija:

• Gydytojo apžiūra – paciento ir šeimos ligų istorijos analizė, apčiuopa ieškant patinimų, mazgų ar geltos požymių.
• Kraujo tyrimai – dažnai tiriami naviko žymenys (pvz., alfa-fetoproteinas), bendras kraujo, kepenų fermentų, gliukozės, kalcio kiekiai, bei hepatito B ir C tyrimai.
• Vaizdiniai tyrimai – ultragarsas (pirmiausia naudojamas tyrimas), kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), angiografija (kraujotakos vaizdavimas), kaulų scintigrafija (ieškant metastazių kauluose).
• Biopsija – kada reikia, paimamas kepenų audinio mėginys adata, laparoskopijos ar operacijos metu.

Žmonės, kuriems yra padidėjusi rizika (turintys cirozę, paveldimas ligas ar lėtinį hepatitą B), periodiškai tiriami kraujo žymenų ir ultragarsu kas šešis mėnesius, nes tai leidžia nustatyti vėžį ankstyvose stadijose.

Kepenų vėžio stadijos

Kepenų vėžys suskirstomas į keturias stadijas – nuo pradinės (1 stadija), kai auglys mažas ir neišplitęs, iki pažengusios (4 stadija), kai vėžys pažeidžia limfmazgius ar kitus organus. Stadijos nustatymas padeda suplanuoti tinkamiausią gydymą ir įvertinti ligos eigą.

• 1A stadija: vienas mažas navikas (<2 cm), neplinta už kepenų ribų.
• 1B stadija: vienas didesnis navikas (>2 cm), neplinta už kepenų.
• 2 stadija: vienas didesnis (>2 cm) navikas išvešėjęs į kraujagysles arba keletas mažesnių (<5 cm).
• 3A stadija: daug navikų, kur bent vienas didesnis nei 5 cm.
• 3B stadija: navikai kraujagyslėse (pvz., vartų venoje).
• 4A stadija: išplitęs į limfmazgius, bet ne į tolimus organus.
• 4B stadija: išplitęs į kitus organus, gali įtraukti arba neįtraukti limfmazgių.

Gydymo galimybės

Gydymo planas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vėžio tipą, kepenų funkciją, ligos stadiją ir bendrą sveikatą. Dažniausiai taikomi keli gydymo būdai:

• Operacija – optimalus būdas ankstyvose stadijose. Šalinama dalis kepenų (hemihepatektomija) arba atliekama visa kepenų transplantacija, jei yra tinkamas donoras ir navikai atitinka tam tikrus kriterijus.
• Minimaliai invazinė chirurgija – operacijos per mažus pjūvius (laparoskopija), mažesnė trauma ir greitesnis atsigavimas.
• Spindulinė terapija – aukštos energijos bangomis naikina vėžio ląsteles. Radioembolizacija – maži radioaktyvūs rutuliukai suleidžiami tiesiai į naviką maitinančią arteriją.
• Vaistinis gydymas:
  • Chimioterapija – vaistai, kurie stabdo vėžio ląstelių augimą, gali būti leidžiami tiesiai į kepenų arteriją.
  • Imunoterapija – stiprina imuninę sistemą kovojant su vėžinėmis ląstelėmis.
  • Taikinių terapija – preciziškai slopina auglius maitinančias ar skatinančias augti medžiagas.
• Lokalizuotos procedūros:
  • Radijo dažnio abliacija (naikinimas radiobangomis)
  • Krioterapija (užšaldymas)
  • Mikrobangų abliacija
  • Alkoholio injekcijos tiesiai į naviką
  • Embolizacija (užblokavimas kraujagyslių, maitinančių naviką)

Kurį būdą taikyti, sprendžia gydytojų komanda, atsižvelgiant į naviko dydį, išplitimą, kepenų būklę ir bendrą paciento sveikatą.

Kaip sumažinti riziką sirgti kepenų vėžiu?

Nors nėra būdo visiškai apsisaugoti nuo kepenų vėžio, galima sumažinti riziką:

• Skiepykis nuo hepatito B
• Turėk sveiką kūno masę
• Nevartok alkoholio arba gerokai sumažink jo kiekį
• Mesk rūkyti
• Naudok prezervatyvą saugiems lytiniams santykiams
• Venk dalintis adatomis
• Venk aflatoksino užterštų produktų (atsisakyk neaiškiai laikytų grūdų ar riešutų)
• Laiku gydyk hepatitą C, užsikrėtimo atveju laikykis visų gydytojo rekomendacijų

Ligos eiga ir prognozė

Ligos baigtį lemia naviko tipas, stadija ir bendra paciento sveikata. Kuo anksčiau liga diagnozuojama ir pradedamas gydymas, tuo tikėtina geresnė išeitis. Ankstyvos stadijos vėžiu sergantiems žmonėms penkerių metų išgyvenamumas žymiai didesnis nei pažengusių stadijų atvejais.

Statistiniai rodikliai visuomet nurodo bendrą tendenciją, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju dėl individualios prognozės ir gydymo plano.

Emocinė stiprybė ir pagalba

Susirgus kepenų vėžiu, svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine bei psichologine savijauta. Gydymo ir tolesnio gyvenimo metu didelę reikšmę turi artimųjų ir draugų parama. Nebijokite priimti pagalbos – artimieji gali padėti tiek kasdieniuose darbuose, tiek psichologiškai.

Naudinga kreiptis į paramos grupes ar bendruomenes, kuriose žmonės dalinasi patirtimi, informacija ir emocine pagalba. Tokios grupės veikia tiek gyvai, tiek internete, o jose galima rasti ir specialistų patarimų bei švietimo medžiagos.

Santrauka

Kepenų vėžys gali būti tiek pirminis, tiek dažniau – antrinis, kai auglio ląstelės patenka į kepenis iš kitų kūno vietų. Riziką sirgti kepenų vėžiu sumažinti padeda hepatito B skiepai, sveikas gyvenimo būdas, lėtinių kepenų ligų prevencija. Skirtingi gydymo būdai pasirinkami, atsižvelgiant į individualią situaciją, o ankstyva diagnostika – svarbiausia siekiant kuo geresnės baigties. Jei kyla nerimas dėl kepenų vėžio, pasitarkite su gydytoju ir reguliariai sekite savo sveikatą.