Knarkimas: priežastys, pasekmės, diagnostika, gydymas

Knarkimas – tai miego metu kylantis garsus kvėpavimas, kuris gali pasireikšti daugeliui žmonių. Vis tik ši problema dažniau paliečia vyrus ir asmenis, turinčius antsvorio. Dažnai bėgant metams knarkimas tampa intensyvesnis.

Nors retkarčiais pasikartojantis knarkimas paprastai laikomas labiau nemaloniu reiškiniu jūsų miego partneriui, dažnas ir chroniškas knarkimas atsiliepia ir jums patiems – jis trikdo poilsio kokybę bei aplinkinių miegą.

Kas sukelia knarkimą

Knarkimo metu orui sunkiau cirkuliuoti per nosį ir burną, nes kažkas užkerta kelią jo laisvam judėjimui. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai.

• Uždaryti nosies kvėpavimo takai. Kvėpuoti sunkiau darosi dėl sezoninių alergijų, nosies uždegimo arba infekcijos. Taip pat priežastis gali būti anatomijos ypatumai, pavyzdžiui, iškrypęs nosies pertvara ar polipai.
• Silpnesni raumenys burnos ir ryklės srityje. Kai liežuvio bei ryklės raumenys pernelyg atsipalaiduoja, jie gali užblokuoti kvėpavimo takus.
• Didelis audinių kiekis gerklėje. Dėl antsvorio žmogaus gerklėje susikaupia daugiau audinių. Vaikams pagrindinis kaltininkas dažnai būna padidėję adenoidai ar tonzilės.
• Pailgas minkštasis gomurys arba uvula. Ilgesni nei įprasta minkštasis gomurys ar gomurio liežuvėlis siaurina kvėpavimo angą tarp nosies ir gerklės, todėl kvėpavimo metu audiniai ima virpėti ir susidaro kliūtis.
• Alkoholis ir kai kurie medikamentai. Alkoholis ir raumenų atpalaiduojantys vaistai gali pernelyg atpalaiduoti liežuvio ir ryklės raumenis.
• Miego padėtis. Knarkimas padažnėja miegant ant nugaros ar naudojant per minkštą arba per aukštą pagalvę.
• Miego trūkumas. Kai trūksta poilsio, raumenys taip pat būna atpalaiduoti ir dažniau blokuoja kvėpavimo takus.

Kaip nustatomas ir gydomas knarkimas

Dažnai pirmasis žmogus, pastebėjęs, kad knarkiate, būna jūsų miego partneris. Gydytojas domėsis jūsų nusiskundimais ir simptomais, aptars jūsų sveikatos istoriją bei atliks fizinį ištyrimą, kad nustatytų kvėpavimo takų siaurėjimo priežastis – pavyzdžiui, nuolatinį nosies užgulimą, iškrypusią nosies pertvarą, padidėjusias tonziles.

Gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus:

• Vaizdo tyrimai. Kartais gali prireikti rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimų, kad būtų išaiškinti kvėpavimo takų pokyčiai.
• Miego tyrimas. Kai kuriais atvejais gali būti siūlomas specialus tyrimas namuose arba ligoninėje (polisonografija), kurio metu naktį stebimi jūsų širdies, kvėpavimo ir smegenų veiklos parametrai.

Knarkimo sprendimo būdai

• Gyvenimo būdo keitimas. Gydytojai dažnai rekomenduoja sumažinti kūno svorį, mesti rūkyti, nevartoti alkoholio prieš miegą.
• Specialūs burnos prietaisai. Tai plastikiniai įtaisai, dėvimi miego metu. Jie padeda išlaikyti atvirus kvėpavimo takus pastumdami apatinį žandikaulį ar liežuvį į priekį.
• Chirurginiai sprendimai. Tam tikrais atvejais gydytojas gali naikinti arba sumažinti audinių kiekį gerklėje, kad būtų pagerintas oro pratekėjimas, arba sustandinti minkštąjį gomurį.
• CPAP aparatas. Nuolatinis teigiamas oro spaudimas (CPAP) dažniausiai naudojamas miego apnėjai gydyti ir gali sumažinti knarkimą, nes oro srautai palaiko jūsų kvėpavimo takus atvirus.

Pagalba namuose, jei knarkiate

• Miegokite ant šono, o ne ant nugaros.
• Pakelkite lovos galvūgalį keletu centimetrų.
• Naudokite nosies juosteles, kurios plečia šnerves.
• Stenkitės laikytis reguliaraus miego grafiko.

Kokios gali būti knarkimo pasekmės

Knarkimas retai sukelia tiesioginių komplikacijų, tačiau dažnai pasitaikanti ir sunki jo forma – miego apnėja – neigiamai veikia sveikatą. Ji gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos problemas, tokias kaip aukštas kraujospūdis ir padidėjusi grėsmė infarktui ar insultui. Taip pat gali dažnai prikeldinėti iš miego, riboti kokybiško ir gilaus miego fazes. Visa tai lemia dienos mieguistumą, prastesnę savijautą bei mažesnį darbingumą, didina autoįvykių tikimybę.