Kodėl atsiranda noras giliau įkvėpti per lietingą dieną?

Ar pastebėjote, jog lietingomis dienomis pasąmoningai atsiranda noras įkvėpti giliau? Kartais lyg netyčia kvėpuojame dažniau ar pajuntame poreikį užpildyti plaučius gaivesniu oru. Daugelis tai laiko atsitiktinumu ar paprastu įpročiu, bet iš tiesų už šio pojūčio slypi įdomūs fiziologiniai ir psichologiniai mechanizmai. Straipsnyje panagrinėsime, kodėl lietingą dieną norisi giliau įkvėpti, kokią įtaką tam daro oras, kaip mūsų organizmas reaguoja, ir ką apie tai sako sveikatos ekspertai.

Atmosferos pokyčiai ir kvėpavimo sistema

Oro sudėtis ir gaivumo pojūtis

Lietui pradėjus lyti oras dažnai tampa gaivesnis ir malonesnis. Tai nulemta kelių faktorių. Pirmiausia, lietus nuplauna įvairius nešvarumus, dulkių daleles ir teršalus iš oro. Be to, lietus į aplinką išskiria šviežių, „švarių“ kvapiųjų junginių (pvz., petricorą – malonų kvapą, kylantį iš žemės po lietaus). Švarus oras natūraliai skatina kvėpuoti giliau – organizmas tarsi norėtų pasisavinti daugiau deguonies, nes oras atrodo ypatingai „sveikas“.

Drėgmė ir kvėpavimas

Lietingomis dienomis oro drėgnumas smarkiai padidėja. Esant didesnei drėgmei, kvėpavimo takų gleivinė sudrėksta, kvėpavimas tampa švelnesnis, o plaučiai mažiau dirginami. Dėl to kvėpuoti dažnai atrodo lengviau, todėl nesąmoningai norime įkvėpti giliau, kad pajustume pilną „gaivos“ efektą. Toks pat efektas būna, kai įeiname į SPA druskų kambarį ar miške po lietaus – oras atrodo tiesiog geresnis ir kvėpuoti norisi „visa krūtine“.

Fiziologinė organizmo reakcija

Ar organizmas iš tiesų gauna daugiau deguonies?

Moksliniai tyrimai rodo, kad įprastai lietingomis dienomis oro deguonies kiekis smarkiai nesikeičia, tačiau dėl mažesnės oro taršos gali šiek tiek pagerėti oro kokybė. Padažnėjęs noras giliai įkvėpti dažniau susijęs su pojūčiais, o ne su realiu poreikiu papildomai aprūpinti kūną deguonimi. Tai panašu į žiovulį – kai kvėpavimo sistema trumpam persirikiuoja ir norisi gilesnio kvėpavimo.

Psichologinis atsipalaidavimo efektas

Lietus mūsų smegenims dažnai asocijuojasi su atsipalaidavimu. Daugumą žmonių lietaus garsai ramina, mažina streso hormonų lygį organizme. Esant ramiai būsenai, kvėpavimas savaime gilėja – organizmo parazimpatinė (atsipalaidavimo) nervų sistema skatina lėtą, pilną kvėpavimą, kuris padeda pasiekti didesnę fizinę bei emocinę ramybę. Todėl, net jei tiksliai negalite to paaiškinti, pastebėtas noras įkvėpti giliau per lietų neretai yra pasąmoninė organizmo reakcija į atpalaiduojantį aplinkos poveikį.

Trapus balansas: kvėpavimas, emocijos ir oras

Kaip lietus keičia nuotaiką?

Kai kuriems lietus kelia melancholiją ar slopina energiją. Tačiau net ir tokiu atveju gilus kvėpavimas gali būti įpročiu, kuris padeda susikaupti, sumažinti nerimą ar nuotaikų svyravimus. Gilus kvėpavimas suaktyvina vadinamąjį „vaguso nervą“, kuris ramina širdies ritmą ir padeda kūnui pereiti į poilsio režimą. Tai savotiška natūrali streso valdymo priemonė, kurią daugelis žmonių atlieka nesąmoningai.

Mitai apie lietingą orą ir deguonį

Gana paplitęs mitas, kad lietingomis dienomis ore būna daugiau deguonies. Tačiau iš tiesų deguonies kiekis atmosferoje yra gana stabilus – apie 21 %, nepriklausomai nuo lietaus ar saulės. Skirtumas – tik santykinė oro švara ir drėgmė. Būtent šios savybės keičia kvėpavimo pojūčius ir sukuria norą giliau įkvėpti, tačiau fiziologiškai deguonies įsisavinimas nesikeičia.

Ką daryti, jei dažnai norisi giliau įkvėpti?

Kai tai natūralus poreikis

Jei pastebite, kad per lietų dažniau norisi giliai kvėpuoti ir tai nesukelia diskomforto – nesijaudinkite, tai normali reakcija. Mėgaukitės švariu oru, pasistenkite trumpam sustabdyti kasdienius darbus ir patirti akimirką: sąmoningai kelioms minutėms lėtai ir giliai pakvėpuokite. Tokia trumpa pertraukėlė atpalaiduos kūną bei mintis, padės atsigauti nuo streso ar nuovargio.

Kada vertėtų sunerimti?

Jei noras nuolat giliai kvėpuoti perauga į dusulį, juntate spaudimą krūtinėje, skausmą arba kvėpuoti tampa sunku, tai gali būti požymis, kad reikia atkreipti dėmesį į sveikatą. Tokie simptomai gali būti susiję su kvėpavimo takų ligomis (pvz., astma, bronchitu ar net širdies ir kraujagyslių problemomis). Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją, jei gilus kvėpavimas neišsprendžia problemos arba atsiranda ir kitų simptomų – silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis.

Rekomendacijos kvėpavimo gerinimui

• Vėdinkite patalpas: dažnai lietingomis dienomis namuose susikaupia drėgmė, gali pasidauginti pelėsio sporų. Reguliariai vėdinkite kambarius, net jei lauke lyja.
• Įtraukite kvėpavimo pratimus: net kelios minutės gilūs, lėti įkvėpimai gali padėti sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
• Išeikite į lauką po lietaus: pasivaikščiojimas grynam ore suaktyvina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą, atgaivina mintis.
• Stebėkite individualias reakcijas: jei lietingomis dienomis pradeda varginti alergijos ar spaudžia plaučius, pasitarkite su gydytoju – gali būti alergija pelėsiui ar kitoms smulkioms dalelėms ore.

Išvada: kvėpuoti giliai per lietų – natūralu

Lietingas oras, drėgmė ir grynesnis oras iš tiesų daro įtaką mūsų kvėpavimo pojūčiams, tačiau tikrovėje deguonies kiekis stipriai nesikeičia. Pagrindinė priežastis, kodėl lietingą dieną dažniau norisi įkvėpti giliau, yra pasikeitusios oro savybės bei psichologinis atpalaiduojantis efektas. Dažniausiai toks noras nėra ligos požymis – tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos pokyčius. Jei kvėpavimas nesudaro diskomforto, leiskite sau mėgautis šia akimirka ir pasinaudokite gilaus kvėpavimo suteikiamu atsipalaidavimu. Jei visgi pastebite neįprastus kvėpavimo sunkumus, nedelskite pasitarti su sveikatos specialistu.