Kodėl dažnai jaučiate „skruzdėles“ ant odos – nervų sistemos paaiškinimas

Ar kada nors pajutote ant odos bėgiojančias „skruzdėles“, tarsi nematoma jėga lengvai dilgintų ar kutenintų rankas, kojas ar kitą kūno dalį? Šis keistas pojūtis medicinoje vadinamas parestezija. Didžiajai daliai žmonių parestezijos yra laikinas, natūralus reiškinys, tačiau kai kuriems šis simptomas kelia rūpestį ar nurodo rimtesnius sveikatos sutrikimus. Straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda „skruzdėlių“ pojūtis ant odos, kaip tai susiję su nervų sistema ir kada verta sunerimti.

Kas yra „skruzdėlių“ pojūtis arba parestezija?

Parestezija – tai neįprastas jutimas, pasireiškiantis kutenimu, dilgčiojimu, „adatomis“, „skruzdėlėmis“ ar net deginimu odoje. Dažniausiai tokį pojūtį jaučia pirštai, rankos, kojos, pėdos, bet jis gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.

Iš kur kyla šis pojūtis?

Dėl parestezijos dažniausiai kaltos nervų sistemos reakcijos į laikinus ar lėtinius dirgiklius. Jausmas atsiranda, kai nerviniai signalai iš periferijos (odos, galūnių) iki centrinės nervų sistemos keliauja netaisyklingai arba per stipriai, iškreiptai interpretuojami smegenyse.

Nervų sistemos vaidmuo: kaip susiformuoja dilgčiojimas?

Mūsų kūno pojūčius priima ir perduoda sudėtingas nervų tinklas. Kiekviena kūno dalis turi sensorinius receptorius, kuriuos nervai sujungia su nugarkauliu ir smegenimis. Kai šie nervai suspaudžiami, sudirginami ar pažeidžiami, signalas būna nenormalus – atsiranda „skruzdėlių“ pojūtis.

• Fiziologinės priežastys. Dažniausiai „skruzdėlių“ pojūtį provokuoja fiziologiniai veiksniai – pavyzdžiui, ilgai užspausta ranka ar koja dėl nepatogios padėties.
• Laikinas nervų užspaudimas. Kai kuri nors galūnė ilgiau būna užspausta, kraujotaka ir nervų signalų perdavimas sutrinka. Pakeitus pozą, kraujas grįžta, o nervai siunčia signalus, kuriuos jaučiame kaip dilgčiojimą ar kutenimą.

Centrinės ir periferinės nervų sistemos skirtumai

Periferinė nervų sistema – tai visi neuronai, esantys už smegenų ir nugaros smegenų ribų. Būtent periferiniai nervai dažniausiai įsijungia į parestezijų mechanizmus, nes jie jautriausi mechaniniam spaudimui, uždegimui ar traumai. Centrinių nervų (smegenų, nugaros smegenų) pažeidimo atveju dilgčiojimas gali būti nuolatinis ir lydėti rimtesnius simptomus (silpnumą, pusiausvyros sutrikimus, paralyžių).

Kodėl dažniausiai jaučiame „skruzdėles“?

Laikinas spaudimas ar užspaudimas

Dažniausia „skruzdėlių“ ant odos priežastis – laikinas galūnės užspaudimas. Pavyzdžiui, sėdint su sukryžiuotomis kojomis ar užmiegant ant rankos. Užspaudus nervą ar kraujagyslę, apribojama kraujotaka ir nervinių skaidulų veikla – todėl po kiek laiko pajuntame dilgčiojimą, kuris judant greitai praeina.

Nervų uždegimai ar sužeidimai

Kartais parestezijos priežastis – nervų uždegimai (pavyzdžiui, nervo neuritas ar radikulitas), traumos ar net diabetinė neuropatija. Tokiais atvejais pojūtis gali būti nuolatinis, lydimas kitų simptomų: skausmo, nejautros ar raumenų silpnumo.

Vitaminų trūkumas

Nervų sveikatai itin svarbūs B grupės vitaminai, ypač B12. Dėl jų stokos arba sutrikus įsisavinimui gali kilti dilgčiojimai, „skruzdėlių“ pojūtis, raumenų silpnumas. Tai ypač aktualu vyresniems asmenims, vegetarams, žmonėms su žarnyno sutrikimais ar lėtinėmis ligomis.

Kiti veiksniai

• Stresas ir nerimas – išprovokuoja nervų sistemos jautrumą, todėl gali pasireikšti laikinas dilgčiojimas.
• Alkoholis ar toksinės medžiagos – gali pažeisti nervų skaidulas.
• Infekciniai susirgimai – kai kurios ligos (pavyzdžiui, Laimo liga, herpes zoster) pažeidžia nervus.
• Kraujotakos sutrikimai – sulėtėjus kraujotakai, sumažėja deguonies tiekimas nervams.

Kada nerimauti ir pasitarti su gydytoju?

Daugeliu atvejų „skruzdėlių“ jausmas laikinas, kyla nuo nepatogios laikysenos ar nedidelių, laikui bėgant praeinančių pokyčių. Tačiau yra kelios situacijos, kai būtina kreiptis į gydytoją:

• Dilgčiojimas trunka ilgiau nei keletą valandų ar dienų ir vis stiprėja.
• Jį lydi kiti simptomai: stiprus skausmas, raumenų silpnumas, judesių sutrikimai, regos ar kalbos pokyčiai.
• Yra buvusių sunkių traumų, ligų ar prognozuojamų nervų pažeidimų dėl kitų būklių (diabetas, neurologinės ligos).

Kaip sau padėti, jei nemalonūs pojūčiai trukdo kasdienybėje?

• Pakeiskite padėtį – atlaisvinkite užspaustą kūno dalį, pajudėkite.
• Pasirūpinkite ergonomika, kad vengtumėte ilgo spaudimo ar nervų užspaudimo darbe ar namuose.
• Rinkitės avalynę, kuri nespaudžia pėdų ir pirštų.
• Jei dažnai jaučiate „skruzdėles“, venkite alkoholio, streso, stenkitės gyventi aktyviau.
• Pasitarkite su gydytoju dėl kraujo tyrimų, ypač jei įtariate vitaminų trūkumą ar lėtines ligas.

Mitų paneigimas

• Mitai apie kraujotaką. Ne visuomet priežastis yra kraujotakos sutrikimas – dažniau užspausti ar sudirginti nervai.
• Mitai apie nepagydomumą. Dauguma dilgčiojimų praeina savaime ir nebūtinai nurodo sunkią ligą.
• Vitaminų papildų vartojimas. Nereikėtų piktnaudžiauti vitaminais be gydytojo konsultacijos – svarbiau nustatyti tikrąją priežastį.

Apibendrinimas: ką rodo „skruzdėlių“ pojūtis?

„Skruzdėlių“ pojūtis ant odos – dažnas ir dažniausiai nepavojingas reiškinys, susijęs su nervų sistemos jautrumu, laikinu nervų užspaudimu ar judesių apribojimu. Visgi reguliarus ar ilgalaikis dilgčiojimas, lydimas kitų nemalonių simptomų, gali būti rimtesnių neurologinių ar medžiagų apykaitos sutrikimų požymis. Pasikartojant tokiems pojūčiams rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kuris padės nustatyti tikslią priežastį ir pasiūlys tinkamiausią sprendimo būdą.