Kodėl dažnai niežti akis be alergijos ar infekcijos

Daugelis žmonių patiria nemalonų akių niežėjimą net ir tada, kai nėra jokių akivaizdžių alergijos ar akių infekcijos požymių. Dažnas niežėjimas gali būti erzinantis, trikdyti kasdienę veiklą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Suprasti šio simptomo priežastis – svarbus žingsnis siekiant palengvinti diskomfortą ir užkirsti kelią rimtesnėms akių problemoms.

Kodėl akys gali niežėti be alergijos ar infekcijos?

Akių niežėjimą dažnai siejame su alerginėmis reakcijomis ar infekcijomis, pavyzdžiui, konjunktyvitu. Tačiau, jei nėra šių būklių, verta atkreipti dėmesį į kitus, dažnai nepastebimus ar neįvertintus veiksnius. Žemiau aptariame pagrindines priežastis, kodėl dažnai niežti akis be akivaizdaus alergijos ar infekcijos paaiškinimo.

Sausos akys: bene dažniausia priežastis

Vienas iš dažniausių lėtinių akių niežėjimo šaltinių – sausos akys. Mūsų akys dengiamos ašarų plėvele, kuri nuolat drėkina ir apsaugo rageną. Kai ši plėvelė tampa nestabili arba jos pasigamina per mažai, akys gali išsausėti, pradėti perštėti, niežėti, kartais net rausti.

• Vėjas ir sausas oras: ilgas laikas kondicionuojamose, šildomose patalpose arba stiprus vėjas gali išgarinti natūralią akių drėgmę.
• Ilgas darbas prie kompiuterio: mažiau mirksime žiūrėdami į ekraną, tad akys negauna pakankamai natūralaus drėkinimo.
• Amžius: vyresni žmonės natūraliai gamina mažiau ašarų, todėl sausumas tampa dažnesnis.
• Kai kurie vaistai: antihistamininiai, antidepresantai, kontraceptikai ir kiti preparatai gali sukelti akių sausumą kaip šalutinį poveikį.

Mechaninis dirginimas

Kartais akių niežėjimą sukelia tiesioginis dirginimas ar stresas, nepriklausomai nuo alergijos ar infekcijos. Pavyzdžiui:

• Netinkami kontaktiniai lęšiai: seni, nešvarūs arba per ilgai nešiojami lęšiai gali pažeisti rageną ir sukelti niežėjimą bei diskomfortą.
• Svetimkūniai: smulkios dulkės, blakstienos ar kiti nešvarumai, patekę į akį, dažnai sukelia niežulį ir norą trinti akis.
• Per dažnas akių lietimas ar trynimas: nuolatinis akių lietimas ar trynimas gali sugadinti ašarų plėvelę ir padidinti niežėjimą.

Akių nuovargis ir įtampa

Sparčiai augantis ekranų naudojimas (kompiuteris, telefonas, planšetė) kelia naujų iššūkių akims. Dirbant ilgai prie ekranų, akys greičiau pavargsta, prasčiau sudrėksta. Tokiose situacijose atsiranda niežėjimas, nuovargis ir net migrena.

• Ekspertai rekomenduoja 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį bent už 20 metrų, kad akys pailsėtų.

Kiti veiksniai, sukeliantys akių niežėjimą

Oro kokybė ir aplinkos dirgikliai

Net ir nesant tipinės alergijos, didelis dulkių, dūmų, oro teršalų kiekis aplinkoje dirgina akis. Dažniau šią problemą patiria miesto gyventojai, ypač šaltuoju metų laiku, kai padidėja oro tarša patalpose ir lauke.

Odos ligos aplink akis

Egzema, seborėjinis dermatitas, žvynelinė ar net paprasta sausa oda aplink akis gali sukelti perštėjimą ir niežėjimą. Dažnai nematomi mikroįtrūkimai ar pabėrimas neleidžia akims „atsikvėpti“, todėl jos gali reaguoti niežuliu.

Hormoniniai pokyčiai

Moterys, ypač nėštumo, menopauzės ar žindymo laikotarpiu, gali jausti akių niežėjimą dėl hormoninių pokyčių. Tai susiję su pakitusia ašarų sudėtimi ar gamyba, kas sukelia sausumą ir diskomfortą.

Mythų paneigimas: ar tikrai visada reikia jaudintis?

Dauguma žmonių susidūrę su akių niežėjimu nerimauja – galbūt čia rimta liga ar prasidedanti alergija. Tačiau ne visada reikia nerimauti. Dažnai užtenka pakeisti kasdienius įpročius, daugiau pailsinti akis ar naudoti dirbtines ašaras.

• Mitų paneigimas: ne kiekvienas perštėjimas – infekcija ar alergija. Dėl paprastų priežasčių, tokių kaip ilgas darbas prie ekranų, blogas oras ar išsausėjimas, gali atsirasti niežėjimas net ir be rimtos ligos.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nors akių niežėjimas dažnai pereina savaime ar dingsta pakoregavus kasdienę rutiną, yra situacijų, kai būtina iškart kreiptis į specialistą:

• Niežėjimas stiprėja arba trunka ilgiau nei savaitę.
• Atsiranda paraudimas, patinimas, skausmas, išskyros ar regos pokyčiai.
• Naudoti preparatai ar namų priemonės neduoda jokio palengvėjimo.
• Yra lėtinės ligos, kurios gali paveikti akis (pvz., cukrinis diabetas, autoimuninės ligos).

Naudingi patarimai akių niežėjimui sumažinti

• Venkite trinti akis, kad nepažeistumėte jų paviršiaus ir nesukeltumėte infekcijos.
• Dažniau darykite pertraukas dirbdami prie kompiuterio ar skaitydami – laikykitės 20-20-20 taisyklės.
• Naudokite drėkinančius akių lašus (dirbtines ašaras), jei akys sausos.
• Išvenkite kontakto su dulkėmis, dūmais ir kitais dirgikliais, ypač jei gyvenate mieste.
• Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose, ypač šaltuoju metų laiku.
• Naudojant kontaktinius lęšius – laikykitės visų higienos taisyklių ir, jei įmanoma, trumpinkite jų nešiojimo laiką.
• Rinkitės švelnias priemones odai aplink akis, kad nesuerzintumėte jautrios zonos.

Išvada: skirkite dėmesio savo akims

Dažnas akių niežėjimas ne visada rodo sudėtingą medicininę problemą, tačiau ši būklė neturėtų būti ignoruojama. Skirkite laiko stebėti, kokios situacijos ir veiksniai dažniausiai sukelia niežėjimą, koreguokite savo kasdienius įpročius, pasirūpinkite darbo ir namų aplinka. Jei niežėjimas nepraeina ar sukelia kitų simptomų, kreipkitės į medicinos specialistą. Akys – svarbus mūsų sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklis, todėl verta jomis rūpintis kasdien.