Kodėl ilgalaikė sėdėsena gali sukelti virškinimo sutrikimų

Ilgalaikė sėdėsena tapo daugelio šių laikų žmonių kasdienybės dalimi – darbas biure, ilgos valandos prie kompiuterio, sėdėjimas automobilyje ar komfortiškas laikas prie televizoriaus. Tačiau mažai kas susimąsto, kad laikysenos stoka ir nuolatinis sėdėjimas gali neigiamai paveikti mūsų virškinimo sistemą. Moksliniai tyrimai vis labiau atskleidžia ryšį tarp sėdimo gyvenimo būdo ir virškinimo sutrikimų: pilvo pūtimo, refliukso, užkietėjimo ar net rimtesnių susirgimų. Kodėl taip nutinka, kokie mechanizmai slypi už šių reiškinių ir ką galime padaryti, kad išvengtume žalingo poveikio?

Kaip sėdėsena veikia virškinimo sistemą

Vidaus organų spaudimas ir kraujotaka

Sėdėdami dažnai lenkiame nugarą, pečius, o pilvo raumenys atsipalaiduoja. Tokia kūno padėtis sukelia didesnį vidaus organų suspaudimą, ypač žarnynui ir skrandžiui. Dėl to pradeda lėtėti virškinimo traktas ir kraujotaka pilvo srityje. Sumažėjęs kraujo pritekėjimas blogina maisto judėjimą žarnyne, silpnina raumenų veiklą, t. y., peristaltiką. Ilgainiui tai gali iššaukti vidurių užkietėjimą, sunkumo jausmą ir netgi pilvo pūtimą.

Mažėjantis fizinis aktyvumas

Judėjimas – tai viena iš pagrindinių jėgų, stimuliuojančių virškinamojo trakto darbą. Šviesolaidinės vėdinimo judesiai, klajojančio nervo veikla ir net paprastas kūno sujudėjimas padeda judėti maistui žarnyne. Ilgai sėdint šie procesai sulėtėja, todėl maistas ilgiau užsibūna storojoje žarnoje, dėl ko atsiranda puvimo, rūgimo procesai, nemalonus kvapas ar dujų kaupimasis.

Rizika susirgti refliuksu

Netaisyklinga laikysena, ypač susikūprinus sėdinti, sukelia papildomą spaudimą pilvo ertmėje. Tai padidina skrandžio rūgšties judėjimo į stemplę tikimybę, kitaip – susiformuoja gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Typiški simptomai: rėmuo, rūgštingumas, „aštrus” skonis burnoje arba deginimas krūtinėje po valgio, kurie dažnai pasireiškia sėdint ar gulint.

Pagrindinės virškinimo problemos dėl sėdimo gyvenimo būdo

• Vidurių užkietėjimas – dėl sulėtėjusios žarnų peristaltikos
• Pilvo pūtimas ir diskomfortas – dėl dujų kaupimosi
• Refliuksas arba rėmuo – dėl padidėjusio spaudimo pilvo organams
• Virškinimo sulėtėjimas – dėl blogesnės kraujotakos ir mažesnio judėjimo

Mokslininkų požiūris ir tyrimų įžvalgos

Naujausi tyrimai patvirtina: tie, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia sėdėdami, dažniau susiduria su retos konsistencijos išmatomis, patiria didesnį dujų kaupimąsi ir dažnesnius virškinimo trikdžius. Pavyzdžiui, žurnale Journal of Gastroenterology and Hepatology publikuota apžvalga pabrėžia, kad nuoseklus fizinio aktyvumo trūkumas prisideda prie žarnų motorikos lėtėjimo ir padidėjusios vidurių užkietėjimo rizikos.

Kitas svarbus aspektas – sėdimas gyvenimo būdas susijęs su didesne metabolinio sindromo, nutukimo, II tipo diabeto ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Visos šios būklės gali papildomai paaštrinti virškinimo sutrikimus ar netlemti lėtinių komplikacijų.

Mitai apie sėdėseną ir virškinimą

• Mitas: Užtenka sėdėti tiesiai ir nieko bloga neatsitiks.
  Tiesa: Net ir tiesi sėdėsena, jei ji nepertraukiama kelias valandas, gali sukelti neigiamą poveikį virškinimui.
• Mitas: Atsistojus kartą per dieną – pakanka.
  Tiesa: Dažni, reguliarūs judėjimai būtini siekiant aktyvinti virškinimo sistemą.
• Mitas: Tik fizinis pratimas po valgio padeda virškinimui.
  Tiesa: Net nedidelis judėjimas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai kas valandą, užtikrina normalią žarnynų judėjimą visą dieną.

Rekomendacijos: kaip sumažinti riziką virškinimui dirbant arba ilsintis sėdint

Reguliarūs judesio intervalai

Ekspertai pataria keltis ir bent 2–5 minutes aktyviai pajudėti kas 30–60 minučių. Paprasti pratimai – tempimas, pasivaikščiojimas, nedidelis raumenų aktyvinimas – padeda skatinti kraujotaką pilvo srityje.

Teisinga laikysena

Visada stenkitės išlaikyti tiesią nugarą, neutralią dubens padėtį ir neslenkti pečių į priekį. Tinkamai sureguliuotas darbo stalas, ergonomiška kėdė gali sumažinti vidaus organų spaudimą ir diskomfortą.

Aktyvus gyvenimo būdas

Įtraukite daugiau fizinio aktyvumo į kasdienybę – rinkitės lipti laiptais, eikite pėsčiomis ar dviračiu, skirkite laiko tempimo ar jėgos pratimams. Net ir vidutinio intensyvumo veikla teigiamai veikia virškinimo funkciją.

Vanduo ir skaidulos

Pakankamas suvartojamo vandens kiekis bei skaidulinis maistas pagreitina maisto judėjimą žarnyne, padeda išvengti užkietėjimo ir palengvina virškinimą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei virškinimo sutrikimai tęsiasi ilgą laiką, pastebite kraują išmatose, stiprų skausmą, nuolatinį pilvo pūtimą ar nepaaiškinamą svorio kritimą, būtinai kreipkitės į gydytoją. Šios būklės gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas arba lėtines lygas, kurioms būtina profesionali pagalba.

Išvados

Ilgalaikė sėdėsena nėra tik laikinas diskomfortas ar raumenų nuovargis – ji tiesiogiai veikia mūsų virškinimo sistemą, priklausomai nuo sėdėjimo trukmės, pozos ir bendro fizinio aktyvumo. Paprasti įpročiai – reguliari pertraukėlė, aktyvus judėjimas, vandens vartojimas – gali padėti apsisaugoti nuo daugelio nemalonių virškinimo sutrikimų. Rūpinkitės savo kūnu, skirkite dėmesio laikysenai ir būkite aktyvūs, kad išlaikytumėte sveiką virškinimą.