Kodėl jaučiate sunkumą krūtinėje po išgąsčio

Sunkumas krūtinėje po išgąsčio – dažna ir daugeliui pažįstama būklė. Nerimas, stresas ar staigus išsigandimas gali sukelti ne tik emocines reakcijas, bet ir išraiškingus fizinius simptomus. Krūtinės spaudimas ar sunkumas po stiprių emocijų neretai išgąsdina dar labiau. Kodėl tai vyksta, ar šis pojūtis pavojingas, ir kaip sau padėti? Straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, paaiškinsime, kaip atskirti rimtas būkles, ir pateiksime naudingų patarimų.

Kas vyksta organizme per išgąstį?

Išsigandus įsijungia natūrali streso reakcija, vadinama „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight). Tai – išlikimui svarbus mechanizmas, kurį reguliuoja centrinės nervų sistemos ir hormonų veikla, ypač – streso hormonas kortizolis ir adrenalinas. Šie procesai paskatina širdį plakti greičiau, kvėpavimą pagreitėja, raumenys įsitempia, o kraujas iš vidaus organų perskirstomas į galūnes.

Širdies plakimo padažnėjimas ir raumenų įtampa ties krūtinės ląsta kartais suvokiami kaip sunkumas, spaudimas ar kitoks diskomfortas krūtinėje. Daugeliu atvejų šis pojūtis yra trumpalaikis ir nėra susijęs su organine (fizine) širdies ar plaučių liga.

Krūtinės sunkumo priežastys po išgąsčio

1. Raumenų įtampa

Staigus stresas arba išgąstis paskatina viso kūno, ypač krūtinės, kaklo ir nugaros raumenų įtempimą. Dėl to gali kilti spaudimo, gniaužimo ar sunkumo jausmas krūtinės srityje, kuris dažnai lyginamas su „akmeniu ant krūtinės“.

2. Hiperventiliacija

Stiprus išgąstis ar nerimas priverčia kvėpuoti dažniau ir paviršutiniškai – tai vadinama hiperventiliacija. Dėl to sumažėja anglies dioksido lygis kraujyje, raumenys gali įsitempti, o kai kuriems žmonėms atsiranda jautrumas krūtinėje, juntamas oro trūkumas, net lengvas galvos svaigimas ar rankų tirpimas.

3. Simpatiškosios nervų sistemos aktyvacija

Pasirodžius pavojaus signalui, įsijungia simpatinė nervų sistema – aktyvuojami fiziologiniai mechanizmai, kurie paruošia organizmą „pabėgti“ ar „kovoti“. Širdis ima plakti stipriau, kyla kraujospūdis, sutankėja kvėpavimas – visa tai gali būti juntama kaip sunkumas, spaudimas ar tvirtas plakimas krūtinėje.

4. Psichosomatiniai simptomai

Ne visi pojūčiai krūtinėje yra grynai fiziniai. Psichologinis stresas ar didžiulis išgąstis gali sukelti psichosomatinių simptomų – kai patiriamos emocijos išsireiškia per kūno pojūčius. Tuomet gali atrodyti, kad krūtinė „suspausta“, tačiau kitos objektyvios priežasties nėra.

Kada tokie simptomai yra pavojingi?

Dažniausiai krūtinės sunkumas po išgąsčio – trumpalaikis ir išnyksta, kai stresas sumažėja. Tačiau svarbu žinoti simptomus, kurie gali bylot apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Jei kartu pasireiškia šie požymiai, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus:

• Krūtinės skausmas, plintantis į kairę ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį
• Stiprus, spaudžiantis, deginantis skausmas, trunkantis ilgiau nei 5–10 minučių
• Dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas
• Sutrikęs sąmoningumas, alpimas
• Širdies ritmo sutrikimai ar nepaaiškinamas silpnumas

Šie požymiai gali reikšti miokardo infarktą arba kitus gyvybei pavojingus širdies ar plaučių sutrikimus, todėl delsti negalima. Jei nesate tikri dėl savo būklės – geriau klysti kreipiantis pagalbos, nei rizikuoti savo sveikata.

Kuo krūtinės sunkumas po išgąsčio skiriasi nuo širdies ligų?

Nors kartais sunku atskirti psichogeninės kilmės simptomus nuo širdies ar plaučių ligų, yra keletas požymių, kurie būdingi tipinei streso reakcijai:

• Pojūtis dažniausiai atsiranda staiga po emocinio išgyvenimo ar išgąsčio
• Skausmas ar spaudimas nėra lokalizuotas vienoje vietoje, gali būti nestiprus ar difuzinis
• Simptomai palengvėja nusiraminus, sumažėjus stresui, praeina per keliolika minučių
• Nėra kitų grėsmingų simptomų, tokių kaip stiprus dusulys, sąmonės netekimas, staigus širdies ritmo pakitimas

Vis dėlto, jei nerimaujate dėl savo sveikatos, ypač jei rizikuojate širdies ligomis (rūkote, turite aukštą kraujospūdį, diabetą), verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip sau padėti patyrus krūtinės spaudimą po išgąsčio?

1. Sąmoningas kvėpavimas

Gilus lėtas kvėpavimas padeda sumažinti hiperventiliaciją ir atpalaiduoti krūtinės raumenis. Išbandykite šias paprastas technikas:

• Giliai įkvėpkite per nosį, skaičiuodami iki 4
• Sulaikykite kvėpavimą 1–2 sekundėms
• Iškvėpkite per burną, taip pat skaičiuodami iki 4–6
• Kartokite keletą kartų, kol pajausite palengvėjimą

2. Atpalaiduojantys judesiai

Pabandykite švelniai pasitempti, paglostyti krūtinės raumenis, pasukti pečius. Judesiai padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis ir mažina spaudimą.

3. Minties atitraukimas

Stenkitės nukreipti dėmesį nuo nerimą keliančių minčių – užsiimkite lengva veikla, klausykitės raminančios muzikos arba išeikite į lauką. Svarbiausia – nesižadinkite papildomo nerimo, kad „kažkas negerai su širdimi“, jei jaučiate tik lengvą spaudimą po patirto streso.

4. Profesionalų pagalba

Jeigu pastebite, kad panašūs simptomai kartojasi dažnai, trukdo kasdieniam gyvenimui ar sukelia stiprų nerimą, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba psichologą. Specialistas gali padėti išmokti efektyvių streso valdymo metodų, o prireikus, atlikti reikiamus tyrimus.

Dažniausi mitai apie krūtinės sunkumą po išgąsčio

• Mitai: „Bet koks krūtinės spaudimas – būtinai širdies problema“. Tai netiesa: didžioji dalis atvejų, ypač po emocinės reakcijos, nėra susiję su širdies ligomis.
• Mitai: „Tokie pojūčiai visada žalingi sveikatai“. Lengvas trumpalaikis sunkumas krūtinėje po išgąsčio dažniausiai nepavojingas ir rodo natūralią organizmo reakciją į stresą.
• Mitai: „Negalima nieko daryti – reikia bijoti“. Priešingai, žinodami apie streso poveikį kūnui ir turėdami paprastų pagalbos strategijų, galime greičiau atgauti komfortą ir ramybę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei krūtinės spaudimas ar sunkumas po išgąsčio pasikartoja dažnai, tampa itin stiprus, nesumažėja ilsintis ar jį lydi minėti pavojingi simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat gydytojo pagalbos prireiks žmonėms, kurių šeimoje yra širdies ligų, diabetas, nutukimas ar kiti rizikos veiksniai.

Išvada

Krūtinės sunkumas po išgąsčio – dažnas ir dažniausiai nepavojingas, tačiau nemalonus pojūtis. Jį sukelia natūralūs organizmo procesai, reaguojant į stresą. Palaipsniui atslūgus emocijoms, spaudimas krūtinėje praeina savaime. Svarbiausia – atpažinti pavojingus simptomus ir žinoti paprastus būdus sau padėti. Jei abejojate dėl savo sveikatos, niekada nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju.