Kodėl kai kuriems žmonėms sutrinka koordinacija be aiškios priežasties

Koordinacija – tai gebėjimas darniai valdyti judesius ir išlaikyti pusiausvyrą judant ar atliekant kasdienes užduotis. Daugeliui žmonių koordinacija atrodo savaime suprantama, tačiau kai kuriems sutrikusi judesių kontrolė gali pasireikšti net ir be akivaizdžios priežasties. Staigus ar palaipsnis koordinacijos praradimas neretai glumina ir kelia klausimų: kodėl taip nutinka, kokios yra galimos priežastys, ar visuomet turime ieškoti rimtos ligos? Straipsnyje nagrinėsime, kodėl kartais koordinacija sutrinka be aiškios priežasties, kada verta sunerimti ir ką galima padaryti.

Kas yra koordinacijos sutrikimas?

Judesių koordinacijos sutrikimas – tai būsena, kai žmogui tampa sunku tiksliai atlikti įprastus judesius, pavyzdžiui, vaikščioti tiesia linija, pasiekti objektą, laikyti lėkštę ar užsisegti drabužių sagas. Kai kada sutrikimas būna akivaizdus – pasidaro sunku vaikščioti, galūnės tampa „nesavos“, žmogus pradeda nuolatos užkliūti ar griūti. Kartais sutrikimas gali būti labai nežymus – pavyzdžiui, rankos virpa atliekant smulkius judesius.

Galimos koordinacijos sutrikimo priežastys

Nors akivaizdžiausios koordinacijos sutrikimo priežastys yra galvos smegenų, vidinės ausies ar nervų sistemos ligos, kai kuriais atvejais žmonės nejunta jokių kitų simptomų ir jaučiasi sveiki. Vis dėlto net ir tuomet verta žinoti galimas šio reiškinio priežastis.

1. Stresas ir nuovargis

Vienas iš paprastesnių, tačiau dažnai nuvertinamų veiksnių – stresas ir nuovargis. Nuolat patiriant įtampą ar neišsimiegojus, silpnėja ryšys tarp smegenų ir raumenų – tai gali pasireikšti lėtėjančiais judesiais, prastėjančia reakcija bei netikėtais nesklandumais atliekant įprastus veiksmus. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas gali neigiamai paveikti ne tik dėmesį, bet ir pusiausvyrą bei koordinaciją.

2. Mikroelementų ir vitaminų trūkumas

B grupės vitaminų, magnio ar kalio stygius organizme gali daryti įtaką nervų bei raumenų veiklai. Nesubalansuota mityba ar ilgalaikis šių medžiagų trūkumas kartais sukelia lengvus, dažnai sunkiai pastebimus koordinacijos sutrikimus. Pavyzdžiui, vitamino B12 stoka gali pasireikšti ne tik nuovargiu, bet ir silpnumu, nejautra ar koordinacijos problemomis.

3. Vaistai ir cheminės medžiagos

Tam tikri vaistai (pavyzdžiui, migdomieji, antidepresantai ar kai kurie vaistai nuo epilepsijos) gali sukelti šalutinį poveikį – lėtėjančius judesius, nestabilią eiseną ar kitus koordinacijos sutrikimus. Taip pat įtaką gali daryti alkoholis arba net tam tikri augaliniai papildai.

4. Hormonų svyravimai

Moterys menstruacijų ar menopauzės metu neretai pastebi, kad koordinacija šiek tiek suprastėja. Hormonų kaitos laikotarpiai susiję su vandens ir mineralų balanso pokyčiais, nervų jautrumu, kas gali veikti ir judesių valdymą.

5. Psichologinės priežastys

Psichosomatiniai sutrikimai, nerimo ar panikos epizodai gali trumpam paveikti smegenų siunčiamus judesių valdymo signalus. Kai kada net pati baimė „prarasti“ koordinaciją sukelia tokius pojūčius, ypač jautriems, į save susikoncentravusiems žmonėms.

Kada koordinacijos sutrikimas signalizuoja apie rimtesnes problemas?

Nors dažniausiai koordinacijos problemos yra laikinos arba susijusios su lengvai išsprendžiamomis priežastimis, kartais jos gali būti pirmasis požymis rimtesnių sveikatos sutrikimų:

• Smegenėlių pažeidimas ar ligos – kai kurios ligos (pvz., insultas, išsėtinė sklerozė, navikai) tiesiogiai veikia koordinaciją.
• Vidaus ausies patologijos – vestibuliarinio aparato problemos dažnai pasireiškia apsisukimų, griuvimų ar sūpimosi pojūčiais.
• Sensorinių nervų pakenkimas – dėl cukrinio diabeto, kitų nervų ligų ar ilgalaikio alkoholio vartojimo gali sutrikti signalų perdavimas į judėjimą atsakingus raumenis.

Jeigu koordinacijos sutrikimai pasikartoja, trunka ilgai, stiprėja arba atsiranda kartu su kitais simptomais (galvos svaigimu, tirpimu, silpnumu, kalbos, regėjimo ar atminties problemomis), būtina kreiptis į gydytoją.

Mitai ir dažnos klaidos apie koordinacijos sutrikimus

• „Neturiu traumų – man nieko neatsitiks“: Net ir sveikiems suaugusiesiems koordinacija gali sutrikti laikinai, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo.
• „Tai tik nuovargis“: Kartais už ilgesnį koordinacijos sutrikimą slypi rimtesnės problemos – neapsiribokite vien pasiaiškinimu apie nuovargį.
• „Tai praeis savaime“: Trumpos trukmės sutrikimas dažniausiai praeina, tačiau jei simptomai trunka daugiau nei kelias dienas, juos lydi kiti negalavimai – ieškokite pagalbos.

Kaip pagerinti judesių koordinaciją?

Jeigu koordinacijos sutrikimas pasireiškia retai, savaime praeina ir nėra jokių kitų simptomų, galite padėti sau keletu paprastų būdų:

• Būtinai išsimiegokite ir skirkite laiko kokybiškam poilsiui.
• Valgykite visavertį maistą, įtraukite produktus su B grupės vitaminais, magniu, kaliu.
• Venkite per didelio alkoholio ir kitų medžiagų, galinčių paveikti nervų sistemą, vartojimo.
• Reguliariai mankštinkitės – ypač tinka pusiausvyrą ir kūno kontrolę lavinantys pratimai (pavyzdžiui, joga ar tikslingi pratimai ant nestabilios atramos).
• Stebėkite, kokios situacijos sukelia koordinacijos sutrikimus, ir stenkitės jų vengti.

Jei vartojate vaistus, kurie gali daryti įtaką koordinacijai, pasitarkite su gydytoju dėl galimų alternatyvų ar dozių korekcijos.

Ką daryti pastebėjus koordinacijos sutrikimus?

Trumpalaikis, aiškia priežastimi paaiškinamas koordinacijos sutrikimas dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau jei simptomai pasikartoja, trunka ilgiau, arba jaučiate kitus negalavimus (tirpimą, silpnumą, galvos svaigimą, dvigubą matymą), būtinas išsamus ištyrimas. Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl verta pasikonsultuoti su gydytoju neurologu ar šeimos gydytoju, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas atitinkamas gydymas.

Santrauka

Koordinacijos sutrikimai gali ištikti net ir sveikus žmones, ypač patiriant stresą, nuovargį ar dėl laikino vitaminų trūkumo. Dažniausiai šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir praeina be rimtesnių pasekmių. Visgi, jei simptomai stiprėja arba kartu pasireiškia kiti neurologiniai ženklai, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Svarbiausia – stebėti savo sveikatą, gyventi subalansuotai ir laiku reaguoti į organizmo siunčiamus signalus.