Kodėl nuolat jaučiate „lengvumą“ arba „sunkumą“ krūtinėje

Krūtinės pojūčiai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės kreipiasi į gydytojus. Neretai užplūsta pojūtis tarsi krūtinė taptų „lengva“ arba atvirkščiai – „sunki“. Tai gali gąsdinti ir kelti daug klausimų: ar tai rimtos ligos požymis, ar tik laikina būklė? Suprasti, kodėl jaučiate lengvumą ar sunkumą krūtinėje, svarbu tiek dėl emocinės ramybės, tiek dėl tinkamų sveikatos sprendimų.

Kaip jaučiami „lengvumo“ ar „sunkumo“ pojūčiai krūtinėje?

Krūtinės pojūčiai būna labai įvairūs: vieni žmonės skundžiasi spaudimu, kiti – suveržimu ar gniuždymu, kai kuriems pasireiškia nemalonus „lengvumo“ jausmas, tarsi oras plūstų pro krūtinę ar ji pasidarytų permatoma. Priešingai, dažnai juntamas ir „sunkumas“, lyg ant krūtinės būtų uždėtas sunkus daiktas, apsunkinantis kvėpavimą. Abu šie pojūčiai gali būti tiek fizinių, tiek emocinių priežasčių rezultatas.

Dažniausios krūtinės pojūčių priežastys

Stresas ir nerimas

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės jaučia „sunkumą“ arba „lengvumą“ krūtinėje, yra stresas ir nerimas. Esant stipriai emocinei įtampai, organizme išsiskiria adrenalinas, didėja širdies ritmas, raumenys įsitempia. Dažnai vyrauja jausmas, kad sunku visiškai įkvėpti, atsiranda spaudimas, diskomfortas. Nerimo atveju, žmogus gali pajusti ir „lengvumą“: atsiranda keistas, plūduriuojantis jausmas, praeinantis giliau pakvėpavus ar ramiai pasėdėjus.

• Panikos atakos: trumpalaikiai ir intensyvūs nerimo protrūkiai gali baigtis trumpu krūtinės „spaudos“ arba „lengvumo“ potyriu, dažnai lydimu dusulio, baimės ar širdies permušimo.
• Lėtinė įtampa: ilgesnis stresas sukelia nuolatinį raumenų įsipynimą aplink krūtinę, suformuodamas sunkumo pojūtį.

Kvėpavimo ir plaučių būklės

Bet koks kvėpavimo sistemos pakitimas – peršalimas, bronchitas, astma ar net alergijos – gali sukelti krūtinės pojūčių pokyčius. Išskirtinai, kai kuriems pacientams dėl kvėpavimo takų uždegimo arba bronchų spazmo jaučiamas „sunkumas“, o laikantis ramesnio kvėpavimo (pavyzdžiui, po gydymo ar atsigavimo) – krūtinė gali atrodyti „lengvesnė“ nei įprastai. Tipiški simptomai:

• Sunkumas įkvepiant ar iškvepiant
• Dusulys, švokštimas
• Pojūtis, lyg oro trūktų arba priešingai – kvėpuojama per giliai

Širdies ir kraujagyslių sveikata

Rimtesnės priežastys, tokios kaip širdies ligos, rečiau sukelia krūtinės „lengvumą“, tačiau dažnai pasireiškia „sunkumu“, spaudimu ar net skausmu krūtinėje. Tai gali lydėti šie simptomai:

• Dusulys
• Šaltas prakaitas
• Nerimo pojūtis, silpnumas ar galvos svaigimas

Širdies ligų atveju svarbu įvertinti simptomų dažnumą, trukmę ir kontekstą – ar jie pasireiškia fizinio krūvio metu, ar ramybėje.

Virškinimo trakto sutrikimai

Nerimas dažnai kyla ir dėl netikėtai juntamo spaudimo ar lengvumo viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali plisti ir į krūtinės sritį. Refliuksas, padidėjęs rūgštingumas ar skrandžio pūtimas gali sudaryti sunkumo krūtinėje pojūtį, ypač po valgio ar gulint.

Raumenų ir kaulų sistemos pokyčiai

Krūtinės raumenų pertempimas, laikysenos problemos, stuburo iškrypimai ar net ilgai trunkantis kosulys gali sukelti stiprėjančius jutimus krūtinėje. Po fizinio aktyvumo arba nepatogios padėties, dažnai pastebimas „sunkumo“ jausmas, kuris sušvelnėja pailsėjus.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors dauguma krūtinės lengvumo ar sunkumo pojūčių nėra pavojingi, tam tikrais atvejais būtini skubūs veiksmai.

• Nuolatinis arba stiprėjantis spaudimas ar skausmas krūtinėje, lydimas dusulio, šaltų prakaitų, pykinimo – galimas miokardo infarktas (širdies smūgis).
• Ūmus stiprus „sunkumas“ ar skausmas, kuris nepraeina ramybėje, ypač jei turite rizikos faktorių (padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, šeimos anamnezė).
• Užsitęsęs arba progresuojantis dusulys, konektūriniai simptomai (patinimas, svorio kritimas, didelis nuovargis) – gali rodyti lėtinę širdies ar plaučių ligą.

Net jei simptomai nėra stiprūs, bet ilgai nepraeina ar atsiranda dažnai, pravartu pasikonsultuoti su gydytoju. Krūtinės pojūčiai yra vieni sunkiausiai interpretuojamų simptomų, todėl būtina įvertinti visas galimas priežastis.

Patarimai ir rekomendacijos, kaip palengvinti situaciją

Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą

Kai krūtinėje jaučiate lengvumą ar sunkumą be aiškios priežasties, pabandykite lėtai ir giliai pakvėpuoti. Diafragminis (pilvinis) kvėpavimas mažina įtampą, ramina nervų sistemą bei padeda aiškiau įvertinti fizinės ir emocinės būsenos pokyčius.

Stebėkite emocinę būseną

Jei simptomai pasireiškia dažniausiai streso, jaudulio ar panikos metu, venkite papildomo nerimą keliančios informacijos, išbandykite atsipalaidavimo technikas: meditaciją, progresyvų raumenų atpalaidavimą, lengvus pasivaikščiojimus. Jei nerimas trukdo gyvenimo kokybei – svarstykite galimybę pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu.

Laikykitės sveikos gyvensenos

• Mažiau vartokite kofeino, stiprių prieskonių ir alkoholio.
• Valgykite nedidelėmis porcijomis ir venkite vakarinių užkandžių, jei juntate spaudimą po valgio.
• Sportuokite saikingai ir reguliariai, nes judėjimas padeda palaikyti širdies, plaučių ir nervų sistemos pusiausvyrą.
• Rūpinkitės laikysena – sėdėkite ir dirbkite taisyklingai, nes netaisyklinga kūno pozicija gali spausti krūtinę ar diafragmą.

Kokius mitus reikėtų paneigti?

• Mitai apie rimtas ligas: Ne kiekvienas „sunkumas“ ar keistas jausmas krūtinėje reiškia didelę pavojų širdžiai. Dažniausiai priežastis – stresas ar laikinas raumenų įsitempimas.
• Mitai apie kvėpavimo sutrikimus: Nuolat bet koks keistas potyris nėra lėtinių ar pavojingų plaučių ligų požymis. Tačiau, jei simptomai užsitęsia ar progresuoja, būtina kreiptis į gydytoją.
• Mitai apie nervų sistemą: Emociniai išgyvenimai ir nervinė įtampa ne tikrai negali „žlugdyti“ širdies, tačiau ilgalaikis nerimas gali pabloginti savijautą ar išprovokuoti kitas ligas.

Pabaigai: kaip išlikti sąmoningiems?

Netikėtas krūtinės pojūtis – natūrali organizmo reakcija į išorinius ar vidinius dirgiklius. Svarbiausia – stebėkite bendrą savijautą, atkreipkite dėmesį į papildomus simptomus ir nesistenkite iškart numatyti blogiausio scenarijaus. Reguliari sveikatos patikra, sąmoningas kvėpavimas, pakankamas fizinis aktyvumas bei emocinė pusiausvyra padės sumažinti tiek krūtinės „lengvumo“, tiek „sunkumo“ epizodus.