Kodėl pasikeičia kūno pojūčiai keičiantis sezonams

Ar pastebite, jog keičiantis sezonams keičiasi ne tik oras, bet ir jūsų kūno pojūčiai? Vienais metais rudenį pradeda skaudėti sąnarius, žiemą kamuoja nuovargis, o pavasarį grįžta energija ir noras judėti. Šie pojūčių svyravimai nėra tik vaizduotės padarinys – juos lemia realūs biologiniai, cheminiai ir psichologiniai pokyčiai, vykstantys organizme reaguojant į sezono pokyčius. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip ir kodėl kūnas reaguoja į besikeičiančias oro sąlygas bei pasidalinsime patarimais, kaip prisitaikyti prie skirtingų sezonų.

Kas nutinka kūne keičiantis sezonams?

Kūnas yra itin jautrus net ir nedideliems aplinkos pokyčiams. Sezonų virsmas – nuo šilto pavasario iki žvarbios žiemos, lietingo rudens ar karštos vasaros – suaktyvina organizmo adaptacijos mechanizmus. Šiuos pokyčius lemia keli pagrindiniai faktoriai:

• Temperatūros svyravimai
• Šviesos trukmė ir saulės spindulių intensyvumas
• Oro drėgmė ir slėgis
• Mitybos bei fizinio aktyvumo pokyčiai
• Sezoninės alergijos ar infekcijos

Kiekvienas iš šių veiksnių sukelia tam tikrus organizmo procesus ir daro įtaką nervų, endokrininei, imuniniai bei kvėpavimo sistemoms. Peržiūrėkime, kaip tiksliai jie veikia kūno pojūčius metų eigoje.

Kaip sezono pokyčiai veikia savijautą?

Šviesos ir tamsos vaidmuo

Saulės šviesa yra vienas svarbiausių žmogaus paros ritmo reguliatorių. Dienos ilgis bei šviesos kiekis tiesiogiai veikia organizmo biologinius laikrodžius. Trumpėjant dienoms rudenį ir žiemą, gaminasi daugiau melatonino – „miego hormono“, todėl galime jaustis mieguistesni, mažiau energingi. Priešingai, pavasarį ir vasarą, kai šviesos daug, organizmas gamina daugiau serotonino – vadinamojo „laimės hormono“, kuris gerina nuotaiką.

Moksliniai tyrimai rodo, kad šviesos trūkumas gali sukelti sezoninį afektinį sutrikimą (SAD) – vieną iš depresijos formų. Šis reiškinys ypač aktualus šiaurės šalių gyventojams, kurie mažai gauna natūralios šviesos šaltuoju metų laiku.

Temperatūros ir oro poveikis odai bei kvėpavimui

Oro temperatūra ir drėgmė lemia, kaip kūnas reguliuoja šilumą bei drėgmės balansą. Šaltuoju metu oda dažnai išsausėja, gali skilinėti dėl šildymo bei žemo oro drėgnumo. Taip pat, įkvėpus sauso oro, išsausėja nosies gleivinė, padidėja peršalimo ar sinusito rizika.

Vasarą kūnas daugiau prakaituoja, kad atvėstų. Tuo metu iš organizmo pašalinama daugiau mineralų ir skysčių, todėl nepakankamas vandens vartojimas gali sukelti nuovargį ar galvos skausmą. Kai kuriems žmonėms vasarą paūmėja alergijos simptomai dėl žiedadulkių bei kitų alergenų ore.

Sąnarių ir raumenų pojūčių pokyčiai

Daugelis žmonių pastebi, kad keičiantis orui (ypač artėjant lietingam ar šaltam laikotarpiui) pradeda skaudėti sąnarius. Nors šis reiškinys ilgai buvo laikytas mitu, dabar žinoma, kad oro slėgio pokyčiai gali paveikti sąnarius. Sumažėjus atmosferos slėgiui, sąnariuose esančios dujos gali išsiplėsti, sukeldamos spaudimą ar tempimo pojūtį.

Žiemą dėl šalčio raumenys labiau įsitempia, gali sustingti, todėl padidėja traumų rizika. Aktyvi fizinė veikla tampa sudėtingesnė, o ilgesnis buvimas namuose mažina bendrą fizinį aktyvumą.

Dažni klausimai apie kūno pojūčius sezonų kaita

Ar per sezonus tikrai kyla daugiau ligų?

Taip, sezonų kaita dažniausiai sutampa su padidėjusiu tam tikrų ligų protrūkių dažniu. Šaltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kas palengvina kvėpavimo takų infekcijų (peršalimo, gripo) plitimą. Pavasarį ir vasarą suaktyvėja alergijos dėl žiedadulkių ar kitų alergenų.

Ar reikia keisti rutiną, prisitaikant prie sezono?

Adaptacija prie sezono yra ne tik natūrali, bet ir labai rekomenduojama. Geras miego režimas, subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, odos priežiūra leidžia lengviau ištverti nepageidaujamus pokyčius ir gerinti bendrą savijautą.

Praktiniai patarimai, kaip prisitaikyti

• Daugiau šviesos: Trumpomis dienomis būkite lauke, įsileiskite kuo daugiau dienos šviesos į namus.
• Vitaminas D: Rudenį ir žiemą svarstykite vitamino D papildus, ypač jei mažai būnate saulėje.
• Gerkite daugiau vandens: Nepamirškite gerti pakankamai vandens visais metų laikais, ypatingai vasarą ir šildymo sezono metu.
• Odos priežiūra: Naudokite drėkinamuosius kremus ir švelnius valiklius.
• Judėkite: Net ir žiemą rinkitės aktyvias veiklas – pasivaikščiojimus, mankštą namuose ar baseine.
• Atkreipkite dėmesį į nuotaiką: Jei pastebite, kad ilgai išlieka bloga nuotaika, energijos stoka, kreipkitės į specialistus.

Mitų apie sezonų įtaką kūnui paneigimas

• Mitai apie peršalimą: Daugelis mano, kad peršalti galima tik dėl šalčio. Iš tiesų, peršalimą sukelia virusai, o šaltas oras tiesiog padeda jiems lengviau plisti.
• Nuotaikos svyravimai yra silpnumas: Sezoninės nuotaikų kaitos turi biologinį pagrindą, todėl nereikėtų gėdytis ieškoti pagalbos ar rūpintis savimi.
• Sąnarių skausmai tėra įsivaizduojami: Nors stipraus mokslinio pagrindo dar trūksta, vis daugiau studijų patvirtina, kad oro slėgio pokyčiai tikrai veikia sąnarius, ypač jei jie jau pažeisti.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma sezoninių kūno pojūčių yra natūralūs, tam tikrais atvejais jie gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas. Jei pokyčiai trunka ilgai arba itin stiprūs – nuolatinis nuovargis, stiprūs nuotaikos sutrikimai, nepraeinantys odos išbėrimai, sąnarių ar raumenų skausmai – rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Išvados

Kūno pojūčių pokyčiai keičiantis sezonams nėra atsitiktinumas – juos lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių: šviesa, temperatūra, drėgmė, gyvenimo būdas ir netgi mūsų nuotaika bei sveikata. Pastebėję šiuos pokyčius, nereikėtų išsigąsti – dažniausiai tai natūrali organizmo adaptacija. Tačiau atkreipkite dėmesį į kūno siunčiamus signalus ir sezonų kaitos laikotarpiais pasirūpinkite savimi – tai padės išlaikyti gerą savijautą visus metus.