Kodėl per emocinę krizę keičiasi skonio pojūtis

Ar pastebėjote, kad didelio streso, liūdesio ar nerimo metu jūsų mėgstami patiekalai netenka skonio, o kai kurios tekstūros tampa atstumiančios? Skonio pojūtis – tai ne tik fizinis signalas, tačiau ir subtilus emocinės būsenos veidrodis. Nors dažnai apie skonį galvojame kaip apie nekintantį fiziologinį receptorių atsaką, iš tiesų, emocinės krizės metu mūsų gebėjimas jausti skonius gali iš esmės kisti. Kodėl taip nutinka, ir ką apie tai sako šiuolaikinė medicina?

Kaip veikia skonio pojūtis: daugiau nei burnos receptoriai

Skonio jutimas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė elementų: liežuvio skonio receptoriai, kvėpavimo takų gleivinė, smegenys, hormonai ir net mūsų nuotaika. Tradiciškai išskiriamos penkios pagrindinės skonio rūšys: saldus, sūrus, kartus, rūgštus ir umami. Kai maistas patenka į burną, cheminės medžiagos stimuliuoja skonio receptorius, siunčiančius signalus į smegenų sritis, atsakingas už skonio atpažinimą.

Tačiau šis procesas glaudžiai susijęs ir su kitais jutimais – ypač kvapu, tekstūra, vizualiniu įspūdžiu bei emocijomis. Būtent dėl to skonio pojūtis yra kur kas ištaigingesnis reiškinys nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Emocinis stresas ir fiziologinės organizmo reakcijos

Emocinė krizė suveikia grandininę fiziologinių pokyčių reakciją. Kai organizmas patiria stresą ar stiprius emocinius išgyvenimus, į kraują išsiskiria didesni kiekiai adrenalino, kortizolio ir kitų streso hormonų. Šie pokyčiai tiesiogiai ir netiesiogiai veikia mūsų skonio pojūtį.

Kaip stresas veikia skonio receptorius

Ilgalaikio ar stipraus streso metu organizmo „kova arba bėk“ reakcija perskirsto kraujotaką: daugiau kraujo patenka į raumenis, o mažiau – į odą ar virškinamąjį traktą. Burnos gleivinė išsausėja, mažėja seilių kiekis. Tai svarbu, nes seilės padeda ištirpinti maisto molekules, kurios stimuliuoja skonio receptorius. Be pakankamai seilių skonio pojūtis susilpnėja arba tampa blankus.

Smegenų vaidmuo: skonio ir emocijų sąsaja

Stresas keičia ir smegenų veiklą. Skonio signalai keliauja į insulą, smegenų žievės sritį, kuri integruoja emocinę bei sensorinę informaciją. Kai emocijos intensyvios, insula gali „nutildyti“ skonio suvokimą arba, priešingai, padaryti tam tikrus skonius nemalonius. Todėl vieniems stresinėse situacijose maistas atrodo visiškai beskonis, kitiems – kai kurios tekstūros ar aromatai tampa atgrasūs, net jei įprastai jie buvo mėgstami.

Stresas, nerimas ir skonio sulėtėjimas ar iškreipimas

Neretai žmonės patiria vadinamąją skonio disfunkciją: sumažėjusį jautrumą (hipogeuziją) arba iškreiptą skonio suvokimą (disgeuziją). Be to, stiprios emocinės būsenos dažnai lydi prarandamas apetitas ar priešingai – noras valgyti daugiau kaloringo, stipraus skonio maisto.

Kodėl potraukis sūriam, saldžiam ar riebiems patiekalams padidėja?

Stiprūs baziniai skoniai (ypač sūrus ir saldus) – labiau juntami net išsausėjusių smegenų ir mažiau dirbančių receptorių sąlygomis. Todėl, kai įprasti maisto produktai tampa „blankūs“, ieškome labiau išreikštų skonių, kad atstatytume prarastą maisto patirties malonumą.

Stresas gali aktyvuoti ir vadinamąjį „emocinio valgymo“ ciklą – kai saldumas ar kitas ryškus skonis trumpam pagerina nuotaiką, nes skatina dopamino ir serotonino, gerų emocijų hormonų, išsiskyrimą.

Mitai apie skonio pokyčius per stresą

• Mitą: „Skonis visiškai nepriklauso nuo emocijų.“
  Faktas: Emocijos daro tiesioginę įtaką kaip suvokiame skonį – nuo fizinių seilių pokyčių iki smegenų signalų apdorojimo.
• Mitą: „Tai – tik psichologijos klausimas, fiziologijos čia nėra.“
  Faktas: Stresas keičia hormonų pusiausvyrą, poveikį gleivinėms bei seilių išsiskyrimui – visa tai yra fiziologiniai pokyčiai.

Kaip tvarkytis su skonio pakitimais per emocinę krizę?

Nors skonio pakitimai stresinių situacijų metu dažniausiai yra laikini, jie gali neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą ir mitybos kokybę. Štai keletas praktiškų patarimų, kaip sau padėti:

Subalansuokite mitybą

• Stenkitės maitintis reguliariai, net jei apetitas sumažėjęs – mažos, dažnos porcijos sumažins diskomfortą.
• Rinkitės lengvai virškinamą, neužgožiantį, bet visavertį maistą (pvz., sriubos, troškiniai, grūdinių kultūrų patiekalai).
• Papildykite mitybą natūralių prieskonių, švelnių žolelių – jos sustiprina skonį, neišprovokuodamos nemalonių pojūčių.

Imkitės streso valdymo priemonių

• Užsiimkite kvėpavimo pratimais, joga, meditacija, arba kita jus raminančia veikla.
• Miegokite pakankamai – blogas miegas gali dar labiau jautrinti skonio receptorius ir susilpninti nuotaiką.
• Reguliariai išeikite pasivaikščioti – fizinis aktyvumas padeda nuraminti hormonų pusiausvyrą.

Nepamirškite burnos higienos

• Gerkite daugiau vandens, kad burnos gleivinė ir seilių liaukos veiktų optimaliai.
• Rinkitės bealkoholinius burnos skalavimo skysčius – jie atgaivina skonio receptorius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei skonio išnykimas trunka ilgiau nei kelias savaites, jei pajutote stiprų pykinimą, svorio kritimą ar sunku priimti skysčius – verta kreiptis į šeimos gydytoją. Ilgalaikiai skonio pakitimai gali signalizuoti ir kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, vitaminų trūkumą ar neurologinius sutrikimus.

Išvada: skonio pojūtis – emocinės būklės atspindys

Skonio pokyčiai per emocinę krizę nėra iliuzija ar įsivaizduojamas reiškinys – tai realus, moksliškai paaiškinamas organizmo atsakas į stresą, nerimą ar liūdesį. Laikinas skonio praradimas, maisto nemalonumas ar kintanti skonio paletė parodo, kaip artimai susiję mūsų kūnas ir emocijos. Atpažinus šiuos pokyčius bei paisant sveikos gyvensenos principų, galima greičiau atgauti pusiausvyrą ir susigrąžinti malonumą mėgautis kasdieniu maistu.