Kodėl per emocinį pervargimą tampa sunku ištarti žodžius

Emocinis pervargimas dažnai pasireiškia ne tik nuovargiu ar liūdesiu, bet ir netikėtais sunkumais bendrauti – kalbėti, formuluoti mintis, net ištarti paprastus žodžius gali būti gerokai sunkiau nei įprastai. Ši būsena dažnai stebina tiek pačius žmones, tiek jų artimuosius, nes kalbėjimo sutrikimai linkę būti laikomi grynai fizinėmis ar neurologinėmis problemomis. Tačiau emocinė įtampa ir pervargimas gali turėti aiškų, mokslu pagrįstą poveikį mūsų kalbos gebėjimams. Kodėl taip nutinka?

Emocinio pervargimo poveikis smegenims

Streso biologija – kas vyksta kūne?

Stresas ir emocinis pervargimas sukelia fiziologinius pokyčius mūsų organizme. Kuomet patiriame ilgalaikį stresą ar emocinį spaudimą, mūsų kūnas įjungia vadinamąją „kovok arba bėk” reakciją – šiuo metu išsiskiria streso hormonai (kortizolis, adrenalinas). Šie hormonai skirti mobilizuoti energiją ir resursus išgyvenimui, tačiau ilgesnis jų perteklinis išsiskyrimas gali pradėti trukdyti normaliai smegenų veiklai.

Ypač nukenčia tos smegenų sritys, kurios atsakingos už sudėtingas funkcijas – įskaitant gebėjimą susikaupti, planuoti, kurti logines sąsajas ir, žinoma, kalbėti. Tyrimai rodo, kad didelių emocinių išgyvenimų ar pervargimo metu prefrontalinė žievė, kontroliuojanti sąmoningą kalbėjimo procesą, būna silpniau aktyvuota, o emociniai ir streso atsako centrai (pvz., migdoliniai kūnai) tampa dominuojantys.

Kalbos centrai ir jų jautrumas stresui

Žmogaus kalbos gebėjimai slypi keliuose smegenų regionuose – pagrindiniai jų yra Broca (atsakinga už kalbos produkciją) bei Wernicke (už supratimą) sritys. Šios zonos gali būti jautrios nuolatiniam stresui, nuovargiui ir emocinei įtampai. Kai žmogus pervargęs, esant žymiam streso lygiui, šie centrai gauna mažiau resursų, nes mūsų kūnas, siekdamas „išgyventi“, riboja kraujotaką ir deguonies tiekimą neesminėms (tuo metu) funkcijoms – pavyzdžiui, sudėtingam kalbėjimui.

Kaip pasireiškia kalbos sunkumai pervargus?

Pagrindiniai simptomai

• Žodžių užmiršimas arba kalbos užstrigimas vidury sakinio
• Sunkumas surasti tinkamus žodžius sudėtingesniam minčių išreiškimui
• Sulėtėjęs atsakymas klausiamai arba pokalbio metu
• Kalbos gramatikos ar sakinio struktūros klaidos
• Balsas gali tapti monotoninis, o kalba – tylesnė ar skurdžiau išreikšta

Šie simptomai gali varijuoti individualiai – vieniems pasireiškia stipriau, kitiems silpniau arba tik tam tikromis dienomis, priklausomai nuo bendros būsenos.

Ar tai pavojinga?

Daugeliu atvejų, pervargimo sukelti laikini kalbos sunkumai nėra rimti ar pavojingi sveikatai. Jie dažniausiai atslūgsta, kai žmogus atgauna fizines ir emocines jėgas, pakankamai išsimiega ir pailsi. Tačiau nuolatiniai ar stiprėjantys kalbos sutrikimai gali būti ir kitų, rimtesnių sveikatos būklių ženklas – pavyzdžiui, mikroinsulto, neurologinių ligų ar depresijos. Jei kalbos sutrikimai tampa intensyvūs, ilgalaikiai ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais (pvz., judėjimo, regos, atminties pakitimais), svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.

Kodėl sunku ištarti žodžius – mokslinis paaiškinimas

Mūsų „procesorius“ lėtėja

Ilgalaikis emocinis spaudimas „apkrauna“ smegenis pertekliniais stimulais – mūsų dėmesys išsisklaido, dėl ko bangavimo ir koordinuoto bendravimo kokybė nukenčia. Smegenys tarsi pradeda „sukti lėčiau“: sutrinka informacijos apdorojimas, vadinamoji darbo atmintis bei gebėjimas sukurti loginius sakinius. Paprastai tariant, kalbai užsiblokuoja neuroniniai keliai, kurie įprastomis sąlygomis jungia idėją ir iš jos gimstantį žodį.

Energetinis nuovargis

Mokslininkai pastebi, kad emocinis pervargimas yra glaudžiai susijęs su energijos išeikvojimu. Kalba, nors atrodo nesudėtinga, reikalauja nemažų smegenų energetinių sąnaudų – planuojant sakinius, parenkant žodžius, valdant balso stygas ir mimiką. Esant lėtiniam nuovargiui, smegenys taupo energiją, „išjungdamos“ kai kurias antrines funkcijas – būtent todėl žodžiai neišsipildo taip lengvai, kaip norėtųsi.

Nesuvaldomos emocijos

Kai žmogus itin sunerimęs, įskaudintas ar išgyvena emocinius sukrėtimus, emocijų centrai (ypač migdoliniai kūnai) perima kontrolę iš racionaliųjų srityjų. Tuomet net trumpalaikiai „užtemdymai“ gali sukelti stresinę afaziją – momentinį kalbos gebėjimo praradimą, kuris ypač pasireiškia stiprių emocijų metu (panikos atakų, trauminių įvykių, stipraus liūdesio ar šoko kontekste).

Dažni mitai ir klaidingi supratimai

• Mitai apie kalbos sutrikimų priežastis. Daugelis mano, kad sunkumai kalbėti visada susiję su rimtomis neurologinėmis ar psichinėmis ligomis. Tačiau dažniau tai – natūrali emocinio pervargimo pasekmė, ypač jauniems ir darbštiems žmonėms.
• Emocinis pervargimas nėra „tik galvoje“. Smegenys fiziškai reaguoja į nuolatinį stresą. Tai – ne tik „sugalvotas“ ar „tinginio“ sindromas.
• Kalbos problemos nebūtinai yra nuolatinės. Dauguma jų praeina pailsėjus ar pakeitus įpročius.

Kaip sau padėti?

Praktiniai žingsniai kasdienai

• Ilsėkitės ir miegokite pakankamai. Smegenims būtinas kokybiškas miegas tam, kad atsinaujintų neuroninės jungtys ir būtų atstatyta emocinė pusiausvyra.
• Venkite nuolatinio multitaskingo. Vienu metu besikoncentruodami į daug užduočių, perkraunate smegenis ir apsunkinate kalbinius procesus.
• Reguliariai judėkite, nes fizinė veikla didina kraujotaką ir padeda atsistatyti nervų sistemai.
• Skirkite laiko atsipalaidavimui. Kvėpavimo pratimai, meditacija ar paprastas pasivaikščiojimas gamtoje mažina streso hormonų lygį.
• Nebijokite prašyti pagalbos. Jeigu pastebite, kad sunkumai trunka ilgiau nei kelias savaites, ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į psichologą ar gydytoją.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei kalbos sunkumai tampa ryškūs, lydimi kitų simptomų (galvos svaigimas, tirpimai, stiprus nuovargis ar nuotaikos svyravimai), būtina pasitarti su gydytoju. Gerai atpažinti, ar kalbos pokyčiai – trumpalaikiai dėl pervargimo, ar signalizuoja apie kitą, rimtesnę būklę.

Apibendrinimas

Emocinis pervargimas paveikia ne tik nuotaiką ar energiją, bet ir sudėtingas smegenų funkcijas, tarp jų – kalbėjimą. Sunku ištarti žodžius ar sklandžiai dėlioti mintis – dažnas nuolatinio streso ar emocinės įtampos palydovas. Geriausiai padeda poilsis, sveika gyvensena bei profesionalų pagalba, jei simptomai užsitęsia. Svarbiausia – suprasti šios būklės biologiją ir nebijoti ieškoti pagalbos, kai to reikia.