Kodėl per emocinį spaudimą norisi keisti laikyseną

Emocinė įtampa yra neatsiejama kasdienybės dalis. Dažnai pastebime, kad jaučiant stresą, nerimą ar išgyvenant stiprius išgyvenimus, nesąmoningai keičiame savo laikyseną: susigūžiame, susikūpriname, sukryžiavę rankas ar kojas stengiamės užsidaryti nuo aplinkos. Tačiau ar kada susimąstėte, kodėl emocinis spaudimas skatina tokias fizines reakcijas? Šis reiškinys glaudžiai susijęs su sudėtingais mūsų kūno ir psichikos ryšiais – jie paaiškina, kodėl laikysena keičiasi reaguojant į vidinius išgyvenimus.

Emocijų ir laikysenos sąsaja: kas vyksta kūne?

Žmogaus kūnas nuolat reaguoja į išoriniame ir vidiniame pasaulyje vykstančius pokyčius. Psichologų ir neurologų atlikti tyrimai rodo, kad emocijos, tokios kaip baimė, stresas ar liūdesys, aktyvina autonominę nervų sistemą – tą pačią, kuri reguliuoja kvėpavimą, širdies dažnį ir raumenų įtampą. Tokių emocijų metu padidėja raumenų tonusas, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityje. Dėl to laikysena natūraliai tampa susigūžusi, kūnas tarsi traukiasi į save – taip fiziškai išreiškiamas noras apsisaugoti arba paslėpti pažeidžiamumą.

Stresas ir raumenų įtampa

Stresas sukelia „kovok arba bėk“ reakciją, kai kūnas pasiruošia greitam atsakui į grėsmę. Net jeigu pavojus yra emocinis, o ne fizinis, kūne kyla tie patys pokyčiai: įsitempia raumenys, ypač viršutinėje kūno dalyje, sumažėja judesių amplitudė, padidėja noras susigūžti ar sėdėti susikūprinus. Ši laikysena – natūrali organizmo apsauginė reakcija, leidžianti prireikus greitai reaguoti, bet ilgainiui stiprinanti raumenų įtampą ir diskomfortą.

Nerimas ir kūno kalba

Psichologiniai eksperimentai rodo, kad nerimaujantys ar nepasitikintys savimi žmonės dažniau užima „uždaras“ pozas – pavyzdžiui, sukryžiuoja rankas ar kojų, lenkiasi į priekį, vengia akių kontakto. Tokia laikysena signalizuoja norą sumažinti ryšį su aplinka ir apsisaugoti nuo galimų grėsmių, net jei jos yra tik subjektyvios.

Kodėl norisi keisti laikyseną per emocinį spaudimą?

Keisti laikyseną emocinės įtampos metu norisi dėl dviejų svarbiausių priežasčių: natūralaus fiziologinio kūno atsako ir pasąmoningų gynybinių mechanizmų. Šis procesas vyksta net nesusimąstant – nuotaikų svyravimai ar stiprios emocijos iš karto paveikia kūno padėtį. Tokia reakcija turi gilias evoliucines ir psichologines šaknis.

Instinktyvi apsauga nuo grėsmės

Iš prigimties žmonės linkę saugotis realių ar įsivaizduojamų pavojų. Užėmus žemą, susigūžusią pozą, sumažėja kūno matomumas ir suteikiama iliuzija, kad lengviau išvengti grėsmės. Tai susiję tiek su gyvūnų elgesiu gamtoje, tiek su žmogiškojo bendravimo niuansais: uždara laikysena gali apsaugoti nuo neigiamos reakcijos ar kritikos.

Kūno ir emocijų tarpusavio ryšys

Keičiant laikyseną, kuriama savotiška atgalinė reakcija – pozicija formuoja ne tik veiksmo išorę, bet bei gali paveikti pačias emocijas. Tyrimai (pvz., Amy Cuddy ir kolegų darbas apie „galios pozas“) rodo, kad užimant atvirą, pasitikinčią laikyseną, galima sumažinti streso hormono kortizolio kiekį ir padidinti pasitikėjimo savimi lygį. Tačiau patyrus stiprų psichologinį spaudimą daugeliui žmonių išlieka impulsas trauktis į save – keisti laikyseną į uždaresnę, taip tikintis bent trumpam sumažinti emocinį diskomfortą.

Ar laikysenos pokyčiai tikrai padeda?

Nors pasąmoningas laikysenos keitimas gali atrodyti kaip efektyvi apsauga, ilgalaikėje perspektyvoje ji dažnai lemia priešingą efektą. Uždara, susigūžusi laikysena pati savaime gali didinti prislėgtumą, sustiprinti nesaugumo ar nerimo jausmą. Be to, tokia kūno padėtis prisideda prie fizinių negalavimų: įtampos galvos skausmų, nugaros ar kaklo skausmų, pečių juostos sustingimo. Tad kartais noras keisti laikyseną emocinio spaudimo metu gali tapti užburtu ratu, stiprinančiu tiek emocinius, tiek fizinius sunkumus.

Laikysenos įtaka nuotaikai

Moksliniai tyrimai nuolat pabrėžia, kad judėjimas ir laikysena daro įtaką mūsų emocinei būklei. Net nedidelis laikysenos pagerinimas (pvz., pečių atstatymas, tiesi nugara) gali padėti jaustis ramesniems, energingesniems, sumažinti streso pojūtį. Priešingai – susigūžusi laikysena signalizuoja smegenims apie pavojų ar pažeidžiamumą, todėl blogina nuotaiką.

Praktiniai patarimai: ką daryti jaučiant emocinį spaudimą?

• Atkreipkite dėmesį į laikyseną. Pajutę įtampą, sąmoningai pasitikrinkite savo laikyseną. Pasistenkite tiesinti nugarą, nuleisti pečius, atpalaiduoti kaklą.
• Giliai kvėpuokite. Lėtas, gilus kvėpavimas veikia tiek nervų sistemą, tiek viso kūno raumenis – padeda sumažinti įtampą ir atpalaiduoja laikyseną.
• Judėkite reguliariai. Net trumpas pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerinti savijautą ir pertraukti uždaros laikysenos ciklą.
• Naudokite „galios pozas“. Pabandykite kelioms minutėms užimti atvirą, stiprią laikyseną – tai gali padidinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti emocinį spaudimą.
• Kreipkitės pagalbos. Jei nuolatinis emocinis spaudimas trukdo kasdieniam gyvenimui ir įtakoja jūsų laikyseną bei sveikatą, pasitarkite su specialistu – psichologu, gydytoju ar kineziterapeutu.

Dažniausi mitai apie emocijas ir laikyseną

• Mitas: Laikysena neturi jokios įtakos emocijoms.
  Faktas: Kūno pozicija ir judesiai tiesiogiai susiję tiek su emocijomis, tiek su psichologine savijauta. Pozityvūs pokyčiai laikysenoje gali padėti pagerinti nuotaiką.
• Mitas: Keisti laikyseną prasminga tik fizinių negalavimų metu.
  Faktas: Tinkama laikysena naudinga ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai. Ji padeda geriau susidoroti su stresu ir emociniu spaudimu.
• Mitas: Emocinis poveikis laikysenai išnyksta savaime.
  Faktas: Jei nesiimama sąmoningų veiksmų, emocinis spaudimas ir uždara laikysena gali tapti lėtinių problemų priežastimi.

Išvada

Laikysenos pokyčiai patiriant emocinį spaudimą yra natūrali ir universali žmogaus reakcija. Tai – pasąmoningas bandymas apsisaugoti ir sumažinti vidinį diskomfortą. Tačiau svarbu suprasti, kad uždara laikysena ilgainiui gali dar labiau pabloginti savijautą tiek fiziškai, tiek emociškai. Mokėjimas sąmoningai atkreipti dėmesį į savo kūną, reguliariai judėti, naudoti atviras pozas gali tapti veiksmingais būdais lengviau įveikti emocinius iššūkius ir palaikyti gerą sveikatą.