Kodėl per emocinį spaudimą šąla rankų pirštai

Pastebite, kad stresinėse situacijose ar pajutę stiprias emocijas, staiga ima šalti rankų pirštai? Nors ši būklė neretai nustebina ar net išgąsdina, ji turi aiškų paaiškinimą. Emocinis spaudimas arba stresas gali lemti įvairias fiziologines organizmo reakcijas, tarp jų – ir pirštų atšalimą. Panagrinėkime, kodėl taip nutinka, ar tai pavojinga, bei kaip atpažinti, kada verta sunerimti.

Kaip organizmas reaguoja į emocinį spaudimą?

Kova arba bėgimas: streso mechanizmas

Kai žmogų užklumpa stiprus stresas ar emocinis spaudimas (pavyzdžiui, netikėta baimė, pyktis, nerimas), kūne įsijungia „kovos arba bėgimo“ (angl. flight or fight) reakcija. Tai evoliuciškai sena sistema. Organizme pradeda išsiskirti streso hormonai – adrenalinas, kortizolis ir noradrenalinas.

Šių hormonų poveikyje vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai:

• Širdies ritmas padažnėja, kad į raumenis patektų daugiau deguonies.
• Kraujagyslės tam tikrose kūno vietose, įskaitant odą ir galūnes, susiaurėja (vazokonstrikcija).
• Raumenyse ir gyvybiškai svarbiuose organuose kraujotaka išauga, kad jie galėtų efektyviau reaguoti į pavojų.

Kraujo sureguliavimas: kodėl tai paveikia pirštus?

Viena akivaizdžiausių fiziologinių pasekmių – galūnių (rankų ir kojų pirštų) kraujotakos sumažėjimas. Organizmas „nusprendžia“, jog ekstremalios situacijos metu svarbiau palaikyti efektyvią kraujotaką širdyje, smegenyse, plaučiuose ir stambiuosiuose raumenyse. Tuo pat metu „nereikalingose“ vietose, pavyzdžiui, pirštuose, kraujagyslės susitraukia ir kraujo priplūsta mažiau. Dėl to pirštai ima šalti ir net pamėlynuoja.

Kokie pojūčiai būdingi šąlant pirštams per stresą?

Pirštų šalimą nuo streso atpažinsite iš šių požymių:

• Staigus šalčio pojūtis rankų ar kojų pirštuose.
• Gali perštėti ar dilgčioti, kartais – atsirasti nejautrumas.
• Pirštų oda gali tapti blyški ar net melsva.
• Šie pojūčiai dažnai praeina, nurimus emocijoms ar pavalgus, sušilus.

Tokie simptomai paprastai nėra pavojingi, tačiau nuolatinio streso fone ar pasikartojantys jie gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas.

Emocinis spaudimas ir kraujotakos sutrikimai

Psichosomatinės reakcijos ir Raynaud fenomenas

Kai kuriems žmonėms emocinis spaudimas sukelia net akivaizdesnius kraujotakos sutrikimus. Bene žinomiausias atvejis – Raynaud fenomenas. Tai būklė, kai stresas ar šaltis sukelia stiprų pirštų kraujagyslių susiaurėjimą, o pirštai tampa balti, vėliau – melsvi, ir tik sušilus grįžta sveika spalva. Nors priežastys nėra visiškai aiškios, žinoma, kad emocinis išgyvenimas (pyktis, baimė ar net stiprus džiaugsmas) gali išprovokuoti Raynaud ataką.

Ar stresinis pirštų šaltis – pavojingas?

Daugeliu atvejų tai yra visiškai normali ir nepavojinga organizmo reakcija į stresą. Jei šalimas pasitaiko retai, su emocijomis ir greitai praeina – nerimauti nereikia. Tačiau, jei pojūtis vargina dažnai, labai skauda, pirštai nenormaliai pamėlynuoja ar atsiranda žaizdelių, būtina pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali signalizuoti apie sistemines ligas: autoimuninį susirgimą, kraujotakos problemas, ar skydliaukės veiklos sutrikimus.

Mythų paneigimas apie „šalčius nuo nervų“

• „Šąla tik dėl blogos kraujotakos.“ Nors lėtinė bloga kraujotaka gali sukelti šalimą, stresu nulemtas šalimas dažnai neturi nieko bendra su kraujagyslių ligomis ar diabetu. Tai laikina, funkcinė reakcija.
• „Stresas tik galvoje – fiziologinių pokyčių nėra.“ Tai netiesa. Emocijos ir stresas sukelia viso kūno pokyčius, įskaitant kraujotaką, širdies plakimą, odos drėgmę ir temperatūrą.
• „Pirštų šalimą dėl emocijų gali patirti tik jautrūs žmonės.“ Iš tiesų, fiziologinė reakcija universali, ją gali patirti kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo charakterio.

Kaip šias reakcijas suvaldyti?

Stiprus stresas ir nuolatinis emocinis spaudimas ne tik sukelia nemalonių pojūčių, bet ir gali lemti ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti stresą ir pasirūpinti savimi:

• Giluminis kvėpavimas. Lėtas, gilus pilvo kvėpavimas padeda mažinti streso hormonų lygį, gerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenis.
• Sušildymas ir masažas. Lengvas pirštų masažas, rankų šildymas šiltame vandenyje ar dėvint pirštines malšina simptomus.
• Fizinis aktyvumas. Net trumpa mankšta ar pasivaikščiojimas gerina kraujotaką ir „išveda“ iš streso režimo.
• Streso šaltinių analizė. Bandykite atpažinti situacijas, kurios sukelia šią reakciją, ir ieškokite būdų joms spręsti.
• Psichologinė pagalba. Jei stresas ar nerimas įsisenėjo, verta konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai pirštų šalimas susijęs su nekaltu fiziologiniu atsaku į stresą, kartais jis gali būti ir sisteminės ligos signalas. Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• Pirštai šąla ir be akivaizdžios priežasties, nuolat ar labai stipriai.
• Pastebite spalvos pokyčius (melsvumą, išblyškėjimą), žaizdeles, opeles ant pirštų.
• Pojūtį lydi skausmas, tinimas ar silpnumas.
• Kartojasi Raynaud tipo simptomai arba jų neišprovokuoja aiškus stresas ar šaltis.

Apibendrinimas: ką svarbu žinoti?

Rankų pirštų atšalimas patiriant emocinį spaudimą – dažna, fiziologiškai paaiškinama reakcija. Ji kyla dėl to, kad stresas sumažina kraujo pritekėjimą į periferines organizmo zonas, o svarbiausi ištekliai skiriami gyvybiškai būtiniems organams. Jei šie pojūčiai praeina kartu su stresu ir nėra labai intensyvūs – nerimauti nereikia. Tačiau stipresnės, nuolatinės ar skausmingos reakcijos gali rodyti ligą, todėl tiek rūpintis savo emocine sveikata, tiek laiku pasikonsultuoti su specialistu – vienodai svarbu. Šiltos rankos prasideda nuo ramių minčių ir tinkamos priežiūros savo organizmui.