Kodėl per ilgesį skauda krūtinės sritį

Krūtinės skausmas per ilgesį – intensyvaus ilgesio, melancholijos ar net sielvarto momentus – gali būti stiprus, staigus arba duslus, užsitęsiantis pojūtis. Daugelis žmonių patiria jį tam tikrais emociniais laikotarpiais, tačiau retai susimąsto, kodėl stiprios emocijos iš tikrųjų sukelia fizinę kančią. Ar tai gali būti pavojinga sveikatai? Kada krūtinės skausmas daugiau nei emocijų atspindys, o kada – rimtas pavojus gyvybei? Atsakymus pateikiame šiame straipsnyje, remdamiesi naujausiais medicinos šaltiniais ir moksliniais tyrimais.

Emocijų poveikis kūnui: kaip veikia ilgesys?

Žmonių emocijos ir kūnas yra glaudžiai susiję. Ilgesio, liūdesio ar meilės praradimo jausmai dažnai sukelia ne tik psichologinį diskomfortą, bet ir fizinius simptomus – įskaitant skausmą krūtinėje. Mokslininkai tai aiškina „smegenų–širdies ašies” veikla: stiprios emocijos suaktyvina autonominę nervų sistemą, ypač simpatinę jos dalį, atsakingą už streso reakciją. Šis suaktyvėjimas keičia širdies plakimą, didina kraujospūdį, gali įtempti raumenis.

Emocinis skausmas aktyvina tas pačias smegenų sritis, kaip ir fizinis skausmas. Todėl nenuostabu, jog stiprus ilgesys gali pasireikšti realiu, fiziškai juntamu krūtinės srities diskomfortu. Tai fenomenas, vadinamas kartais „sudaužytos širdies sindromu“ arba kardiomiopatija dėl streso (angl. – Takotsubo cardiomyopathy).

Dažniausios krūtinės skausmo priežastys per ilgesį

Nors ilgesio metu krūtinės skausmas dažniausiai susijęs su emocijomis, yra keletas mechanizmų, paaiškinančių šio pojūčio kilmę.

Streso reakcija ir simpatinės nervų sistemos įtaka

Stiprios ilgesio emocijos išskiria streso hormonus – kortizolį, adrenaliną. Jie suaktyvina kovos arba bėgimo (angl. „fight or flight“) reakciją, kuri padidina širdies ritmą, kraujospūdį, sukelia raumenų įtampą. Širdies raumens aprūpinimas krauju gali trumpam suprastėti, todėl jaučiamas spaudimas ar diegiantis skausmas krūtinėje.

Raumenų įtampa ir hiperventiliacija

Emocinis šokas dažnai sukelia netyčinį kvėpavimo pagreitėjimą – hiperventiliaciją. Tai gali lemti krūtinės ar tarpšonkaulinių raumenų spazmus. Kai kvėpuojama paviršutiniškai, gali atsirasti skausmas šone, rankose ar nugaros srityje.

„Sudaužytos širdies“ sindromas

Retesniais atvejais, ypač esant labai stipriam emociniam sukrėtimui (netekus artimojo, patyrus skyrybas, stiprų ilgesį), išsivysto laikinas širdies raumens nusilpimas. Ši būklė, mokslinėje literatūroje žinoma kaip Takotsubo kardiomiopatija, iš tikrųjų gali imituoti infarkto simptomus: stiprus, ilgai trunkantis spaudžiantis skausmas krūtinėje, dusulys, širdies ritmo sutrikimai. Nors dažniausiai liga laikina ir išgydoma, ji reikalauja skubios medicininės pagalbos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų ilgesio sukeliamas krūtinės skausmas yra laikinas ir nekenksmingas, svarbu atminti, jog ne visuomet paprasta atskirti emocinio pobūdžio skausmą nuo rimtų širdies ir kraujagyslių ligų. Yra tam tikri požymiai, kuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus:

• Staigus, stiprus, spaudžiantis skausmas vidurinėje ar kairioje krūtinės pusėje
• Skausmas plinta į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą
• Dusulys, pykinimas, prakaitavimas ar silpnumas
• Greitas arba nereguliarus širdies plakimas
• Pirmą kartą gyvenime atsiradęs nepažįstamas skausmas

Tokie simptomai gali rodyti infarktą arba kitą skubią būklę, kurios negalima ignoruoti.

Mitas ar tikrovė: ar iš tiesų galima „sirgti iš ilgesio“?

„Širdies skausmas dėl ilgesio“ ilgai laikytas poetišku vaizdiniu, tačiau mokslas patvirtino: stiprios emocijos gali sukelti ne tik subjektyvią kančią, bet ir padidėjusį širdies ligų riziką. Klinikinių tyrimų duomenimis, po didelio emocinio streso kai kuriems žmonėms padidėja infarkto pavojus, išauga kraujospūdis.

Visgi, dažniausiai ilgesio metu patiriamas maudimas, spaudimas ar dilgčiojimas nėra grėsmingi. Jei simptomai trumpi (keletas minučių ar valandų), išnyksta nusiraminus, nėra kitų širdies ligų požymių, tikėtina, kad skausmo priežastis – psichogeninė.

Patarimai, kaip sumažinti krūtinės skausmą per stiprų ilgesį

• Gilus, sąmoningas kvėpavimas. Keletas gilių įkvėpimų padeda sumažinti raumenų įtampą, atstatyti normalų kvėpavimo ritmą.
• Švelni fizinė veikla. Trumpas pasivaikščiojimas, tempimo pratimai sumažina streso hormonų lygį.
• Emocijų išraiška. Kalbėjimas su artimaisiais, rašymas, meninė veikla padeda susitvarkyti su užplūdusiais jausmais.
• Psichologinė pagalba. Jei nerimo ar liūdesio pojūtis stiprus ir ilgalaikis, patartina pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru.
• Poilsis, miegas. Kokybiškas miegas mažina tiek fizinį, tiek emocinį nuovargį, padeda atsigauti širdžiai.

Išvada

Krūtinės skausmas per ilgesį dažniausiai yra natūrali emocinė kūno reakcija. Stiprios emocijos tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gali sukelti skausmingus, bet trumpalaikius pojūčius. Vis dėlto, bet koks naujas ar intensyvus krūtinės skausmas, ypač jei lydi kiti pavojingi simptomai, turi būti įvertintas gydytojo. Nepamirškite, kad rūpintis emocine sveikata – tiek pat svarbu, kaip ir fizine, o ilgesys nebūtinai turi tapti širdies kančios šaltiniu.