Kodėl per įtampą norisi apkabinti pagalvę ar daiktą

Stresas ir nerimas dažnai paveikia žmogaus emocijas bei elgesį. Kartais per didesnę įtampą jus gali apimti noras apkabinti pagalvę, minkštą žaislą ar net įsikibti į kitą netikėtą daiktą. Kodėl taip nutinka? Net jei šis impulsas atrodo neracionalus, emocinis atsakas, verčiantis griebtis fizinio komforto, turi aiškų biologinį ir psichologinį paaiškinimą. Straipsnyje aptarsime, kodėl žmonės per stresą trokšta apkabinti daiktus, kokią naudą tai suteikia, ir kokias alternatyvias priemones galima išmėginti efektyviam nusiraminimui.

Biologinės reakcijos į stresą: kūno ir emocijų ryšys

Kodėl susikuria fizinio kontakto poreikis?

Stresinėje situacijoje žmogaus organizmas aktyvuoja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, kurios metu išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai greitina širdies plakimą, įtempia raumenis ir paruošia kūną reakcijoms, kurios istorinėje perspektyvoje buvo svarbios išlikimui.

Šiuolaikinėje kasdienybėje grėsmės yra kitokios – daugiau psichologinės, mažiau fizinės. Todėl neretai žmogus sukelia sau fizinio saugumo pojūtį paprastais veiksmais, tokiais kaip pagalvės apkabinimas. Apkabinimas ar spaudimas aplink kūną siunčia smegenims signalą, kad situacija kontroliuojama, o tai gali padėti nusiraminti emocionaliai ir fiziškai.

Giliųjų raumenų spaudimas: „Deep Pressure Stimulation“

Moksliniai tyrimai parodė, kad vadinamasis gilusis spaudiminis kontaktas (angl. deep pressure stimulation) turi raminantį poveikį centrinei nervų sistemai. Kai apkabinate pagalvę, pasiduodate lengvam spaudimui, kuris skatina organizmą išskirti daugiau oksitocino („apkabinimo hormono“) ir sumažinti kortizolio kiekį.

Ši reakcija pastebima ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams – pavyzdžiui, šunys ar katės taip pat ieško kontakto, kai jaučia baimę ar stresą. Toks pojūtis artimas natūraliam saugumo ir ramybės jausmui, kokį pamename iš kūdikystės, kai buvome laikomi ant tėvų rankų.

Psichologiniai mechanizmai: emocinė saviterapija

Daiktų apkabinimas kaip emocinė savireguliacija

Streso metu žmogui reikia kuo nors pasirūpinti ar rasti būdą nukreipti dėmesį. Fizinis kontaktas su daiktu gali atstoti apkabinimą, kurio stokojama esant emociniam išgyvenimui. Tai tampa savotišku „trigeriu“ – raminančiu prisiminimą apie šilumą, saugumą ar artumą.

Šį mechanizmą ypač dažnai matome vaikų elgesyje. Jie dažnai nešiojasi „mylimą žaisliuką“ arba antklodėlę, kuri ramina sunkesnėmis akimirkomis. Suaugusiųjų gyvenime ši savireguliacija taip pat pasireiškia, tik kartais imame gėdytis arba nesąmoningai ją slepiame.

Savikontrolė ir gėda: kodėl gėdijamės tokio poreikio?

Visuomenėje vyrauja mitas, kad suaugusiam žmogui netinka apkabinti pagalvės ar žaislo dėl emocinio komforto. Toks elgesys, tačiau, yra visiškai natūralus ir artimas žmogaus biologijai bei psichinei raidai. Svarbu atpažinti, kad savimeilė ir rūpinimasis savo emocijomis yra ne silpnybė, o sveikos psichikos bruožas.

Praktinė nauda: nusiraminimo ir miego kokybės pagerinimas

Ar apkabinimas iš tiesų padeda nusiraminti?

Tyrimai rodo, kad fizinis spaudimas per stresą iš tikrųjų gali sumažinti širdies ritmą, kraujospūdį bei pagerinti kvėpavimą. Ypač rekomenduojamos specialios sunkiųjų antklodžių sistemos, kurios veikia kaip „gravitaciniai apkabinimai“. Tokios antklodės buvo suprojektuotos būtent siekiant padėti žmonėms su nerimo ar autizmo spektro sutrikimais, tačiau jų raminamąjį poveikį vertina ir kitų grupių asmenys.

Pagalvė – miego ir atsigavimo instrumentas

Apkabinti pagalvę – populiarus būdas pagerinti miego kokybę. Ypač populiarios didelės, kūną apimančios „body pillow“ ar ilgos pagalvės. Jos leidžia sukurti artimo kontakto pojūtį, kai šalia nėra mylimo žmogaus, o psichologinė ramybė padeda greičiau užmigti ir lengviau atsigauti.

Ką daryti, kai jaučiate poreikį apkabinti daiktą?

• Neignoruokite savo poreikio – fizinis savęs apkabinimas ar pagalvės spaudimas streso metu nėra žalingas, net ir jei jaučiatės nejaukiai dėl šio veiksmo.
• Išbandykite kvėpavimo pratimus kartu su fiziniu kontaktu – lėtas, gilus kvėpavimas ramina nervų sistemą.
• Pasinaudokite sunkiosiomis (gravitacinėmis) antklodėmis – jos dažnai rekomenduojamos nerimamų ar miego problemų atvejais.
• Ieškokite artimo kontakto su žmogumi jei tik įmanoma – apkabinimas ar rankos suspaudimas daro stebėtinai stiprų teigiamą poveikį nuotaikai.
• Pasikalbėkite apie jausmus su patikimu žmogumi arba specialistu – kartais emocinio palaikymo reikia daugiau nei daiktų ar pagalvių.

Mitų paneigimas: kai pagalvė tampa emocinio atsparumo priemone

Vyrauja nuomonė, kad remtis fiziniais objektais, siekiant nusiraminti, yra vaikiška ar nebrandu. Tai – mitas. Apkabinimo poreikis, net jei tenkinamas per daiktus, yra natūrali reakcija į stresą ir efektyvi savireguliacijos priemonė. Nereikia gėdytis šio impulsyvaus veiksmo – priešingai, vertėtų įsiklausyti į savo pojūčius ir rasti tinkamiausius būdus sumažinti nerimą.

Kada ieškoti išorinės pagalbos?

Paprastas poelgis – apkabinti pagalvę – gali būti efektyvus trumpalaikis savipagalbos būdas. Tačiau jei įtampa ar nerimas tampa nuolatiniu palydovu ir jaučiate, kad savarankiškai nusiraminti darosi vis sunkiau, verta pasvarstyti dėl profesionalio psichologinės ar medicininės pagalbos. Kvalifikuotas specialistas padės suprasti emocines reakcijas ir pasiūlys individualiai jums tinkamas nusiraminimo priemones.

Išvada: drąsiai apkabinkite tai, ko reikia jūsų sielai

Per įtampą noras apkabinti pagalvę ar kitą daiktą yra signalas, kad jūsų protas ir kūnas ieško saugumo. Tai ne ženklas silpnumo, o natūrali, mokslu pagrįsta biologinė ir psichologinė reakcija. Priimdami šį poreikį, įnešame daugiau švelnumo į rūpinimąsi savo emocine sveikata. Jei jaučiate, kad apkabinimas padeda – leiskite sau šį ritualą. Jūsų savijauta ir kasdienio gyvenimo kokybė dėl to tik pagerės.