Kodėl per nerimą dreba rankos?

Rankų drebėjimas patiriant nerimą – dažnai pasitaikantis reiškinys, kuris gali sukelti nemalonių pojūčių ir net pabloginti gyvenimo kokybę. Šis simptomas pasireiškia ne tik žmonėms, kovojantiems su nuolatiniu nerimu ar panikos sutrikimais, bet ir tiems, kurie išgyvena trumpalaikį stresą ar stiprią emocinę įtampą. Supratus, kodėl rankos pradeda drebėti dėl nerimo, lengviau rasti sprendimus ir atskirti, kada tai – normali organizmo reakcija, o kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Kaip nerimas veikia kūną?

Žmogaus kūnas reaguoja į stresą ar nerimą suaktyvindamas vadinamąjį „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) mechanizmą. Šią reakciją valdo simpatinė nervų sistema, kuri akimirksniu išskiria streso hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai paruošia kūną fiziniam veiksmui: padažnėja širdies plakimas, pagilėja kvėpavimas, kyla kraujospūdis, o raumenys įsitempia. Šie pokyčiai – natūrali gynybinė reakcija į grėsmę.
Tačiau kai grėsmė kyla ne nuo realaus fizinio pavojaus, o nuo vidinių išgyvenimų, nerimas tampa kasdieniu palydovu, o organizmo reakcijos ima reikštis net ir esant saugioje aplinkoje.

Rankų drebėjimo mechanizmas dėl nerimo

Specifiškai rankų drebėjimas atsiranda dėl įsitempusių raumenų ir padidėjusios nervų sistemos aktyvacijos. Stresui pasiekus piką, rankų raumenys nevalingai susitraukinėja ir atsipalaiduoja, sukeldami nedidelius trūkčiojimus ar drebėjimą. Kartais šis simptomas būna vos pastebimas, tačiau kai kuriems jis gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis – rašyti, valgyti, laikyti daiktus.

Dažniausi priežastys, kodėl rankos ima drebėti per nerimą

• Streso hormonų antplūdis. Kortizolis ir adrenalinas didina raumenų įtampą ir jautrumą. Tai ypač pastebima rankose, kurios greičiausiai reaguoja į šiuos pokyčius.
• Per didelis dėmesys kūno pojūčiams. Nerimaujantys žmonės dažnai nuolat stebi savo kūną, todėl net menkiausias rankų virptelėjimas tampa pastebimas ir sukelia dar didesnį nerimą.
• Nuovargis ir miego stoka. Ilgalaikis nerimas dažnai atima kokybišką miegą, o pavargęs organizmas – jautresnis vidiniams dirgikliams, tokiems kaip drebėjimas.
• Kofeinas ir stimuliantai. Nerimo metu organizmas jautriau reaguoja į kofeiną ar kitus stimuliuojančius gėrimus. Tai gali sustiprinti drebulio epizodus.
• Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai nuo nerimo ar depresijos gali sukelti šalutinį poveikį – drebulį.

Kada rankų drebėjimas – nerimo požymis, o kada liga?

Svarbu atskirti, ar rankos dreba tik esant stipriam stresui, ar drebėjimas išlieka nuolatos. Jei drebulys praeina išnykus stresinei situacijai arba pagerėjus nuotaikai – tai dažniausiai susiję su nerimu. Tačiau jeigu rankų drebėjimas pastebimas ir ilsintis, naktį, rytais, progresuoja, ar jį lydi kiti simptomai (pavyzdžiui, vaikščiojimo, kalbos, regos sutrikimai), svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kitos dažnos drebulio (tremoro) priežastys

• Įvairios neurologinės ligos – pavyzdžiui, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė.
• Skydliaukės veiklos sutrikimai – ypač esant hipertirozei.
• Hipo- ar hiperglikemija – cukraus kiekio svyravimai kraujyje.
• Alkoholio arba tam tikrų medikamentų nutraukimas.

Todėl, jei kyla abejonių dėl simptomų kilmės, būtina pasitarti su šeimos gydytoju ar neurologu.

Mitai apie rankų drebėjimą dėl nerimo

• Mitas: „Jei dreba rankos, reiškia sergu sunkia liga.“
  Faktas: Dažniausiai drebėjimas yra laikinas ir susijęs su emocine būsena.
• Mitas: „Tai amžinas ar nepagydomas simptomas.“
  Faktas: Rankų drebulys dėl nerimo dažnai praeina pradėjus tinkamai valdyti stresą ar taikant relaksacijos metodus.
• Mitas: „Reikia vartoti vaistus iš karto.“
  Faktas: Dažniausiai pakanka nemedikamentinių būdų, padedančių susidoroti su stresu ir išvengti ar sumažinti simptomus.

Kaip sumažinti rankų drebėjimą, susijusį su nerimu?

Paprasti būdai kasdienybėje

• Nerimo valdymo technikos. Kvėpavimo pratimai, meditacija, joga gali sumažinti bendrą įtampą kūne ir mažinti drebulį.
• Fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta mažina streso hormonų lygį, stiprina nervų sistemą.
• Mažiau kofeino ir stimuliantų. Sumažinę kavos, energinių gėrimų ar stiprios arbatos kiekį, sumažinsite drebėjimo tikimybę.
• Kokybiškas miegas. 7–8 valandos miego per parą padeda atkurti organizmo balansą.
• Reguliari dienotvarkė. Stabili rutina ir poilsio valandos padeda išvengti fizinės ir psichologinės įtampos kaupimosi.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei drebulys užsitęsė, trukdo gyventi, kelia socialines ar profesines problemas, verta pasikalbėti su gydytoju arba psichikos sveikatos specialistu. Kartais gali būti naudinga psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija ar, pagal gydytojo sprendimą, medikamentinis gydymas.

Ką svarbu žinoti apie prevenciją?

Ilgalaikė drebėjimo prevencija – streso valdymo įgūdžių stiprinimas. Tai gali būti mokymasis atpažinti savo ribas, reguliariai rūpintis savo emocine sveikata, išbandyti relaksacijos metodus. Taip pat svarbu pasirūpinti mityba – vartoti pakankamai magnio, B grupės vitaminų, išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Atsiribokite nuo žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio, nes šie veiksniai didina nervinės sistemos jautrumą.

Apibendrinimas

Rankų drebėjimas dėl nerimo – dažnas, bet dažniausiai nepavojingas simptomas. Tai natūrali kūno reakcija į stiprų arba ilgalaikį stresą. Supratus, kad už šio reiškinio slypi ne tik emocinis, bet ir fiziologinis pagrindas, lengviau priimti ir valdyti savo kūno požymius. Jei nerimo keliamas drebulys pradeda kelti sunkumų ar abejonių, verta pasitarti su sveikatos specialistu – kartu atrasite efektyviausius sprendimus gyvenimo kokybei gerinti.