Kodėl per nerimą norisi nuolat judinti pirštus

Daugelis žmonių patiria keistą poreikį judinti pirštus ar nežymiai liesti daiktus, kai jaučia nerimą ar stresą. Šis nepastebimas įprotis dažnai visai nekreipiamas į jį dėmesio, tačiau gali sukelti klausimų – kodėl kūnas reaguoja būtent taip? Pasirodo, fidgetinimas arba nevalingas, pasikartojantis judėjimas, pavyzdžiui, pirštų trynimas, liečia ne tik emocijas, bet ir smegenų veiklą, nervų sistemą bei padeda valdyti nerimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nerimo būsenoje norisi judinti pirštus, kokią funkciją tai atlieka, kada šis įprotis gali signalizuoti apie gilesnes problemas ir kaip jį valdyti.

Kaip mūsų kūnas reaguoja į nerimą?

Nerimas yra natūralus emocinis atsakas į stresą ar grėsmę. Kai jaučiame nerimą, mūsų kūnas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk” reakciją (angl. fight or flight). Tai mechanizmas, kuris didina budrumą, stiprina širdies plakimą, sutelkia raumenų energiją ir paruošia mus greitai reaguoti. Padidėja adrenalino ir kitų streso hormonų kiekis kraujyje, suaktyvinamos nervų sistemos dalys, kurios kontroliuoja raumenų įtampą ir koordinaciją.

Šis procesas dažnai išreiškiamas ne tik vidiniu susijaudinimu, bet ir išoriniu aktyvumu, pavyzdžiui, smulkiais, pasikartojančiais judesiais – pirštų trynimu, jų lankstymu ar spaudimu, netgi daiktų maigymu. Tokie judesiai (angl. fidgeting) iš esmės yra žmogaus būdas „nuleisti įtampą” arba perduoti nervinę energiją į fizinę veiklą.

Kas vyksta smegenyse ir nervų sistemoje?

Perteklinė energija ir jos išraiška

Kai kūnas įsitempęs, o protas – nerimastingas, dažnai atsiranda vadinama perteklinė nervinė energija. Kūnas pasiruošęs veikti, tačiau veiksmų nėra kur nukreipti, todėl ieškoma būdo, kaip ją „iškrauti”. Smulkūs rankų judesiai veikia kaip natūralus ventilis – per juos iš dalies sumažinama vidinė įtampa.

Sensorinė stimuliacija

Pirštų judinimas ar daiktų lietimas stimuliuoja vadinamąją propriocepcinę ir lytėjimo sistemą. Tai siunčia signalus į smegenų sritis, atsakingas už sensorinį apdorojimą ir dėmesio koncentraciją, todėl kai kurie žmonės jaučia, kad po tokio veiksmo nusiramina arba lengviau susidoroja su emociniu diskomfortu. Tai gana dažna strategija vaikų, paauglių ir suaugusiųjų tarpe.

Savo kūno kontrolės atkūrimas

Nerimas gali sukelti jausmą, lyg netektume situacijos kontrolės. Fiziniai judesiai, ypač rankų ar pirštų fidgetinimas, leidžia žmogui susigrąžinti bent dalį fizinės kontrolės pojūčio. Žinodami, kad galime valdyti bent šį veiksmą, mūsų psichika trumpam nusiramina.

Ar pirštų judinimas – problema, ar natūralus reiškinys?

Dauguma specialistų teigia, kad kartais pirštų judinimas nerimo metu yra visiškai normalu. Tai nėra liga ar pavojingas simptomas, o natūralus nervų sistemos būdas spręsti stresą. Tokiu būdu kūnas dažnai neleidžia nerimui augti ir padeda sugrįžti į natūralią būseną.

Tačiau verta atsargiai stebėti savo elgesį. Jei judesiai tampa nuolatiniais, stipriai trukdo kasdieniame gyvenime ar sukelia fizinį skausmą (pvz., nuolatinis nagų kramtymas, odos ar pirštų žalojimas), tai gali signalizuoti gilesnius psichologinius ar net neurologinius sutrikimus, pavyzdžiui, obsesinį-kompulsinį sutrikimą, generalizuotą nerimo sutrikimą ar net Tourette’o sindromą.

Dažniausiai pasitaikantys mitai

• „Kas nuolat judina pirštus, yra nesavarankiškas ar silpnavalis.” Tai klaidinga nuomonė. Toks elgesys dažnai yra natūrali, įgimta reakcija į stresą.
• „Pirštų judinimas – blogas įprotis, kuris būtinai turi būti išgyvendintas.” Fidgetinimas dažnai padeda geriau susikaupti ar nusiraminti, nebent perauga į žalojančius elgesio modelius.
• „Tai rodo gilumines psichologines problemas.” Vien tik šis elgesys dažniausiai nėra rimtos ligos požymis. Svarbu stebėti visą elgesio kontekstą.

Kaip sumažinti poreikį judinti pirštus nerimo metu?

Sąmoningas kvėpavimas ir dėmesio nukreipimas

Viena iš efektyviausių priemonių – sąmoningas kvėpavimas. Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir siunčia signalą kūnui, kad jis gali atsipalaiduoti. Kartu verta užsiimti veikla, kuri įtraukia abi rankas, pavyzdžiui, lengvas rankų masažas ar paprasti pažintiniai žaidimai.

Fidgetinė terapija arba specialūs žaislai

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo vadinamieji „fidget toys“ – smulkūs, rankoje laikomi žaislai pirštams ir delnams. Jie padeda saugiai nuleisti nerimą ir netrikdyti kitų aplinkoje. Yra ne viena mokslinė studija, rodanti, kad tokie žaislai gali padėti gerinti susikaupimą ar sumažinti nemalonias streso apraiškas, ypač vaikams ir suaugusiems, turintiems dėmesio ar nerimo sutrikimų.

Meditacija ir judesio terapija

Reguliari meditacija ar judesio terapija, tokia kaip joga, sąmoningas dėmesio sutelkimas į kūną, padeda mažinti bendrą streso lygį ir rečiau patirti nekontroliuojamą norą judinti rankas ar pirštus.

Kada būtina kreiptis į specialistą?

Jei nuolatinis pirštų judinimas pradeda labai trikdyti socialinį gyvenimą, trukdo mokslams ar darbui, sukelia fizinį skausmą arba tampa nevaldomu elgesiu, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru. Specialistai gali padėti nustatyti, ar jūsų elgesys yra natūrali streso reakcija, ar jau yra mediciniškai svarbus simptomas.

Išvada

Nerimo metu noras nuolat judinti pirštus – tai natūrali, biologinė kūno reakcija į vidinį stresą. Daugeliu atvejų tai nekenksminga ir gali padėti nusiraminti. Tačiau jei toks elgesys pradeda riboti kasdienį gyvenimą, verta ieškoti pagalbos ir ieškoti kitų būdų, kaip valdyti nerimą. Rūpindamiesi savo psichikos sveikata ir kūnu, padedame sau greičiau atgauti ramybę net ir sudėtingiausiose situacijose.