Kodėl per nerimą norisi sėdėti susikūprinus

Ar pastebėjote, kad jaučiant nerimą norisi automatiškai susigūžti, susikūprinti arba prisitraukti kelius prie savęs? Šis elgesys gali atrodyti nereikšmingas, bet jis pasižymi svarbiomis fizinėmis ir emocinėmis funkcijomis. Kodėl per nerimą tiek daug žmonių nesąmoningai renkasi kūprinimosi pozą, kuo tai naudinga ir kaip supratimas apie šią kūno reakciją gali padėti savijautai? Straipsnyje apžvelgsime, kokie fiziologiniai ir psichologiniai mechanizmai slypi už šio reiškinio, bei pateiksime praktinių patarimų geresnei laikysenai ir emocinei savijautai palaikyti.

Ką mūsų kūnas daro, kai jaučiame nerimą?

Kai jaučiame nerimą ar stresą, mūsų kūnas įsijungia į vadinamąją “kovok arba bėk” (angl. fight or flight) būseną. Šią reakciją reguliuoja simpatinė nervų sistema, kuri ruošia kūną galimoms grėsmėms. Tai yra natūrali evoliucijos metu susiformavusi apsauginė funkcija, padedanti greičiau reaguoti į pavojų, stiprinti refleksus ir sutelkti jėgas išgyvenimui.

Instinktyvus poreikis apsaugoti gyvybiškai svarbias zonas

Daugeliui kyla natūralus noras susitraukti ar “susivynioti” į save, kai jaučiama baimė, stresas ar nerimas. Tyrimai rodo, kad kūprinimasis, susigūžimas ar kelio pritraukimas prie krūtinės yra evoliuciškai išsivysčiusi reakcija, padedanti apsaugoti jautrias kūno sritis: krūtinę, pilvą ir širdį. Taip žmogaus kūnas išlieka labiau apsaugotas nuo galimų grėsmių, net jei jos egzistuoja tik mintyse ar emocijose.

Laikysenos pokyčiai – pasąmonės kontrolė

Kai nerimaujame, dažnai nesuvokiame, kad keičiasi mūsų kūno kalba. Tyrimai rodo, kad emocijos daro įtaką laikysenai be sąmoningo pasirinkimo: nerimo metu raumenys susitraukia, petys pasislenka į priekį, stuburas susilenkia, galva nuleidžiama žemyn. Tai vadinama kūno gynybos poza ir ji pasireiškia net kūdikiams arba gyvūnams, kuriems kyla pavojus.

Neuromokslas: kodėl komfortas siejamas su susikūprinimu?

Autonominės nervų sistemos reakcijos

Kai kurie kūno judesiai bei pozos – tokios kaip susikūprinimas – padeda savotiškai “pagalvoti apie save”, lėtinti kvėpavimą ir raminantį poveikį nervų sistemai. Susikūprinusi poza sumažina išorinių stimulų kiekį ir padeda jaustis saugiau, nes žmogus riboja matomą ir prieinamą kūno paviršių.

Dopamino ir serotonino įtaka

Stresinėse situacijose krenta dopamino ir serotonino lygis, o kortizolio – didėja. Pasąmonės lygmenyje kūno susitraukimas siunčia signalą, kad atėjo metas susikoncentruoti į artimai esančią erdvę. Tai padeda trumpam izoliuoti save nuo nemalonių pojūčių ir šiek tiek sumažinti nerimą.

Kūpo pasekmės: ilgalaikė laikysena ir sveikata

Fizinės pasekmės

Dažnas ar kroniškas sėdėjimas susikūprinus gali sukelti įvairių sveikatos problemų: nugaros, pečių ir kaklo skausmus, apriboti kvėpavimą, paskatinti nuovargį ar net galvos skausmus. Be to, laikui bėgant, nuolat pasikartojanti kūprinimosi poza gali silpninti raumenis ir didinti stuburo iškrypimo riziką.

Emocinė būsena ir laikysena

Įdomu tai, kad laikysena gali veikti ir atvirkštine kryptimi: moksliniai tyrimai rodo, jog taisyklinga, atvira poza (pvz., pečiai atgal, nugara tiesi) gali padidinti pasitikėjimo savimi jausmą ir sumažinti subjektyviai patiriamą nerimą. Priešingai, susikūprinimas gali palaikyti arba net sustiprinti nerimo pojūtį, nes tokia poza siejama su bejėgiškumu ar pažeidžiamumu.

Dažniausi mitai apie laikyseną ir emocijas

• Mitais: „Laikysena nėra susijusi su emocijomis“ – šiuolaikiniai neuromoksliniai tyrimai patvirtina, kad kūnas ir psichika yra glaudžiai susiję, o kūno padėtis gali paveikti nuotaiką ir net streso hormonų lygį.
• Mitais: „Susikūprinimas rodo silpnumą“ – ši poza yra visų pirma išgyvenimo strategija, o ne asmeninė savybės trūkumo išraiška.
• Mitais: „Pakanka pakeisti pozą, kad išnyktų nerimas“ – laikysenos korekcija gali padėti sumažinti nerimą, tačiau dažniausiai reikalinga kompleksinė pagalba ir dėmesys emocinei sveikatai.

Praktiniai patarimai: kaip keisti įpročius ir stiprinti sveikatą

Pastebėkite savo kūno padėtį

Stebėkite, kaip jūsų kūnas reaguoja į nerimą. Sąmoningai kaskart pastebėję susikūprinimą, pabandykite lėtai atsitiesti, ištiesti pečius, giliai įkvėpti ir keletą kartų ištęsti kvėpavimą. Net keli paprasti judesiai gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti emocinę įtampą.

Reguliari mankšta ir tempimas

Stiprinkite nugaros, pečių ir pilvo raumenis reguliariai mankštindamiesi. Tam tinka joga, pilatesas, tempimo pratimai ar paprastos namų treniruotės. Stiprūs raumenys palengvina taisyklingą laikyseną ir leidžia ilgiau išlikti aktyviems be nuovargio.

Mokykitės sąmoningumo (angl. mindfulness)

Metodai, tokie kaip meditacija, sąmoningas kvėpavimas ar kūno skanavimo pratimai, padeda atpažinti vidinius pojūčius ir valdyti reakcijas į stresą. Tai mažina natūralų polinkį susikūprinti ir didina pasitikėjimą savimi net nerimo metu.

Konsultuokitės su specialistais prireikus

Jei jaučiate stiprų ar ilgalaikį nerimą, arba laikysenos problemos kelia fizinių negalavimų – pasikonsultuokite su gydytoju, kineziterapeutu ar psichologu. Specialistai padės atrasti tinkamiausius būdus, kaip gerinti emocinę ir fizinę savijautą.

Pabaigai: gyvenkime laisviau savo kūne ir mintyse

Nerimas natūraliai veikia žmogaus kūną ir laikyseną – polinkis sėdėti susikūprinus streso metu yra iš senų laikų paveldėta apsisaugojimo strategija. Nepaisant to, ilgesnis buvimas tokioje pozoje gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Sąmoningas santykis su savo laikysena ir emocijomis gali padėti efektyviau tvarkytis su nerimu, labiau rūpintis savijauta ir palaikyti ilgalaikę fizinę bei psichinę sveikatą. Drąsiai stebėkite save, treniruokite tiek kūną, tiek vidinį pasaulį – jūsų laikysena gali tapti ne tik sveikatos, bet ir gyvenimo džiaugsmo šaltiniu.