Kodėl per nerimą padidėja jautrumas garsams

Nerimas neapsiriboja tik jausmų, minčių ar elgsenǫ pokyčiais – jis veikia kūną giliai ir kompleksiškai. Vienas netikėčiausių nerimo poveikių – padidėjęs jautrumas garsams, kuris gali trikdyti kasdienį gyvenimą, kelti papildomą stresą ir net sukelti nemalonių psichologinių ar fizinių reakcijų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kodėl per nerimą garsai atrodo intensyvesni, kas vyksta smegenyse, kokie biologiniai mechanizmai už to slypi, ir kaip su tuo tvarkytis.

Kas vyksta kūne patiriant nerimą?

Nerimo esmė ir kaip jis veikia nervų sistemą

Nerimas – natūralus biologinis atsakas į galimą pavojų. Kai žmogus jaučia grėsmę, organizmas pereina į vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) būseną. Šią reakciją valdo simpatinė nervų sistema, kuri paruošia kūną greitai reaguoti – širdis plaka stipriau, raumenys įsitempia, pagreitėja kvėpavimas, o pojūčiai, įskaitant klausą, tampapastresni. Ši apsauginė funkcija padeda reaguoti į grėsmes, tačiau esant nuolatinio nerimo būsenai – jautrumas, tame tarpe garsams, išlieka aukštas.

Smegenų vaidmuo

Nerimo būsenoje ypatingą reikšmę įgyja amigdalos – smegenų srities, atsakingos už emocijas ir grėsmės suvokimą – aktyvumas. Amigdalos siunčia signalus kitoms smegenų dalims, skatinančioms budrumą, o tai sustiprina visų jutimų, taip pat ir klausos, jautrumą.

Sensorinis apdorojimas ir jautrumas garsams

Patiriant nerimą, smegenys sąmoningai „įjungia“ dėmesį į galimus išorinius signalus, tokius kaip garsai, kad žmogus galėtų greičiau reaguoti į grėsmę. Tokia sensorinė hipervigilancija (padidintas budrumas) buvo evoliuciškai naudinga, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje sukelia diskomfortą: paprasti biuro triukšmai, eismo garsai ar net šeimos narių balsai gali tapti erzinančiai garsūs ir jusliškai sunkūs pakelti.

Kodėl per nerimą garsai tampa intensyvesni?

Biologinės priežastys

Pagrindinė priežastis – pakitusi neurotransmiterių, ypač adrenalino ir kortizolio, pusiausvyra. Šių hormonų antplūdis stiprina jutimų, įskaitant klausą, jautrumą. Garsai gali atrodyti garsesni, staigesni ar net spaudžiantys ausis. Toks pojūtis vadinamas hiperakuze (padidėjusiu garsų jautrumu), kuris dažnesnis nerimo ar streso būsenose.

Sensorinės sistemos išsiderinimas

Patiriant ilgalaikį ar stiprų nerimą, sensorinė sistema dažnai „perkrauna“: aplinkos garsai, kurie įprastai nekeltų diskomforto, per daug akcentuojami smegenų – jie apdorojami lyg būtų svarbūs pavojų pranešantys signalai. Dėl to gali išsivystyti net sensorinės perkrovos pojūtis – kai jaučiamasi priblokštam, sunku sutelkti dėmesį, kyla noras atsiriboti nuo triukšmo.

Kontekstas ir individualūs skirtumai

Ne visi žmonės patiria garsų jautrumą vienodai: tai priklauso nuo individualaus jautrumo, ankstesnių patirčių, net genetinių polinkių. Dažnai padidėjęs garsų jautrumas pasireiškia tiems, kurie serga generalizuotu nerimo sutrikimu, panikos sutrikimu ar patiria potrauminio streso simptomus, bet gali pasireikšti ir paprasto, didesnio streso metu.

Kokie garsai dažniausiai erzina būnant nerimi?

• Staigūs, aštrūs garsai (traukinio signalas, riksmutis, žadintuvas)
• Pastovus žemas foninis triukšmas (vtos, ventiliatoriaus gausmas, automobilių ūžesys)
• Žmogaus balsai, šnabždėjimai, garsus kalbėjimas šalia
• Būtinės technikos skleidžiami garsai (mikrobangė, indaplovė, dulkių siurblys)

Šie garsai dažnai tampa ne tik nepatogūs, bet ir motyvuoja šalintis nuo aplinkos, siekti visiškos tylos arba naudoti ausų kištukus kasdieniame gyvenime.

Kaip sumažinti padidėjusį jautrumą garsams per nerimą?

Psichologinės technikos

• Dėmesio perjungimas: Mokymasis nukreipti dėmesį nuo erzinančio garso pasitelkiant kvėpavimo, meditacijos ar dėmesingumo (mindfulness) technikas.
• Sąmoningas atsipalaidavimas: Pratimai, skirti atpalaiduoti raumenis, sąmoningai sumažinti įtampą kaklo, žandikaulio, pečių srityse gali tiesiogiai sumažinti nerimo lygį ir garsų aštrumą.
• Konsultacijos su specialistu: Jeigu garsų jautrumas trukdo kasdienei veiklai, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, išmokti kognityvinės elgesio terapijos metodų.

Fiziniai būdai

• Triukšmo kontrolė: Laikinai naudokite triukšmą slopinančias ausines ar ausų kištukus, ypač viešose vietose arba dirbant namuose.
• Malonių garsų „fonas“: Tylus, pastovus foninis garsas (baltas triukšmas, gamtos garsai) gali padėti „užmaskuoti“ erzinančius išorinius garsus, suteikti daugiau komforto.
• Miego higiena: Patraukite iš miegamojo pašalinius triukšmus, pasirūpinkite minkštu foniniu garsu – taip lengviau pailsėsite ir nejusite papildomos įtampos prie miego.

Kūno priežiūra ir gyvenimo būdas

• Reguliarus fizinis aktyvumas: Padeda sumažinti bendrą įtampą, išlaisvina serotonino bei dopamino hormonus, kurie mažina jautrumą stresui ir garsams.
• Tinkama mityba, pakankamas skysčių kiekis: Sveikas kūnas lengviau atsigauna po streso, labiau prisitaiko prie aplinkos dirgiklių.
• Miego režimas: Miego trūkumas didina jautrumą tiek emocinei, tiek garsinei apkrovai.

Mitai ir tiesa apie jautrumą garsams per nerimą

• MITAS: Garsų jautrumas reiškia klausuosios sistemos ligą.
  TIESA: Dažniausiai jautrumą lemia ne ausų, o smegenų sensorinio apdorojimo pokyčiai nusiteikus nerimui.
• MITAS: Reikia visiškai vengti visų garsų.
  TIESA: Nuolatinis vengimas gali didinti jautrumą ilgainiui; svarbiau išmokti priimti ir tvarkytis su nemaloniais garsais.
• MITAS: Jautrumas garsams – nepagydomas.
  TIESA: Su laiku, tinkamai gydant pagrindinį nerimą, gausus jautrumas garsams dažniausiai sumažėja arba visiškai išnyksta.

Kai verta pasitarti su gydytoju

Jei garsų jautrumas labai stiprus, išlieka ilgą laiką ir stipriai trukdo gyvenimo kokybei, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, otorinolaringologu ar psichikos sveikatos specialistu. Kartais padidėjęs jautrumas gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų, kaip ausų infekcijos, neurologinių ligų ar sensorinio apdorojimo sutrikimų, simptomas.

Apibendrinimas

Padidėjęs garsų jautrumas per nerimą yra dažnas reiškinys, pagrįstas natūraliais biologiniais mechanizmais. Nors tai gali erzinti, svarbu suprasti, kad šis pojūtis – laikinas ir valdomas. Aktyvūs žingsniai, kitimas požiūrių ir rūpestingas savęs pažinimas padės efektyviai mažinti jautrumą garsams ir pagerinti bendrą savijautą. Atminkite: jei nerimas ir garsų jautrumas vargina nuolat – drąsiai kreipkitės pagalbos. Savo sveikata rūpintis – natūralu ir svarbu.