Kodėl per nerimą pasunkėja viršutinė krūtinės dalis

Nerimo metu daugelis žmonių patiria įvairius fizinius pojūčius – nuo širdies plakimo iki nemalonių pojūčių krūtinėje. Vienas dažnai minimų simptomų – sunkumo jausmas viršutinėje krūtinės dalyje, kuris gali bauginti ir gąsdinti net tuos, kurie žino, kad tai „tik stresas“. Kodėl nerimo būsenoje pasunkėja krūtinė? Kaip atskirti šį simptomą nuo rimtų širdies ar kvėpavimo problemų ir ką galima padaryti, jei jis vargina?

Kaip nerimas veikia kūną?

Nerimas yra natūrali žmogaus būsena, kuri aktyvuoja reakcijas, skirtas mus apsaugoti nuo pavojaus: dažniau kvėpuojame, širdis plaka greičiau, raumenys tampa įtempti. Tai vadinama „kovos arba bėgimo“ reakcija, kurią valdo simpatinė nervų sistema. Tačiau kai šios reakcijos suaktyvėja be tikro pavojaus arba užsitęsia, jos gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais kūne – ypač krūtinės srityje.

Dažniausi fiziniai simptomai

• Greitas, padažnėjęs širdies ritmas
• Oro trūkumo pojūtis
• Virpėjimas, drebulys
• Skausmas ar spaudimas krūtinėje
• Raumenų įtampa, ypač pečių ir krūtinės zonoje

Kodėl krūtinėje jaučiamas sunkumas?

Viršutinės krūtinės dalies sunkumo jausmas dažnai kyla dėl kelių susijusių procesų:

• Raumenų įtampa. Patiriant stresą ir nerimą, dažnai nevalingai įtempiame krūtinės, pečių ir kaklo raumenis. Pailgėjęs šių raumenų įtempimas sukelia sunkumo arba spaudimo pojūtį.
• Paviršutiniškas kvėpavimas. Nerimo metu žmonės linkę kvėpuoti greitai, negiliai. Toks kvėpavimas, vadinamas hiperventiliacija, sumažina anglies dvideginio kiekį kraujyje, gali sukelti ne tik svaigulį ar dilgčiojimą, bet ir krūtinės diskomfortą ar spaudimą. Viršutinė krūtinės dalis pajunta didžiausią apkrovą, nes būtent čia dirba kvėpavimo raumenys.
• Autonominės nervų sistemos aktyvacija. Simpatinė nervų sistema išskiria adrenaliną, kuris sukelia širdies greitėjimą, kraujo spaudimo kilimą bei gleivinių jautrumą. Krūtinės srityje esantys receptoriai ima siųsti „pavojaus signalus“, kurie gali būti klaidingai interpretuojami kaip sunkumas ar spaudimas.
• Pojūčių sustiprėjimas. Kai nerimaujame, labiau atkreipiame dėmesį į kūno signalus. Tai vadinama somatine amplifikacija – kai net įprasti organizmo pojūčiai atrodo stipresni, nei jie yra iš tikrųjų.

Ar krūtinės sunkumas per nerimą – pavojingas?

Nors spaudimas ar sunkumas krūtinėje dažnai kelia nerimą dėl širdies ligų, daugume atvejų šis pojūtis nerimo metu yra laikinas ir nepavojingas. Tyrimai rodo, kad būtent nerimo ir panikos sutrikimų metu dažniausiai pasireiškia tokio pobūdžio simptomai, kurie praeina, kai žmogus nurimsta ar taiko streso valdymo technikas.

Kaip atskirti nuo rimtesnių problemų?

• Pojūtis dažnai keičiasi priklausomai nuo emocinės būklės ar aplinkybių.
• Atsiranda kartu su kitais nerimo ar streso simptomais: prakaitavimu, drebuliais, baime, oro trūkumo jausmu.
• Praeina užsiėmus kvėpavimo pratimais, pasivaikščiojus ar nurimus.
• Nėra kitų sunkių simptomų – stipraus, išplitusio skausmo, pykinimo, fizinio silpnumo, alpimo.

Visada verta pasikonsultuoti su gydytoju, jei kyla abejonių dėl simptomų kilmės, ypač jei anksčiau nepatyrėte nieko panašaus ar turite širdies ligų rizikos veiksnių.

Būklės valdymas: ką galite padaryti patys?

Sąmoningas kvėpavimas

Lėtas, gilus kvėpavimas ne tik aprūpina organizmą deguonimi, bet ir padeda stabilizuoti vegetacinę nervų sistemą. Pabandykite dešimt kartų įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti pro burną, stebėdami, kaip lengvėja krūtinė.

Raumenų atpalaidavimas

Progresuojantis raumenų atpalaidavimas (PMR) – paprasta technika, kurios metu paeiliui įtempiami, o po to atpalaiduojami pečių, rankų ir krūtinės raumenys. Tai sumažina įtempimą, slopina sunkumo jausmą krūtinėje.

Atidumas (mindfulness) ir emocijų stebėjimas

Svarbu išmokti atpažinti, kada sunkumas krūtinėje kyla dėl emocijų, o ne fizinių priežasčių. Paprastas pratimas: minutei susitelkite tik į kvėpavimą ir fiksuokite mintyse, kaip fiziniai pojūčiai keičiasi. Dažniausiai pastebėsite, kad simptomai sumažėja, kai liaujatės juos vertinti kaip grėsmingus.

Sveikas gyvenimo būdas

• Reguliarus fizinis aktyvumas sumažina streso hormonų kiekį ir stiprina širdies-kvėpavimo sistemą.
• Subalansuota mityba ir pakankamas miegas padeda nervų sistemai atsigauti.
• Venkite kofeino, nikotino ar kitų stimuliantų, nes jie gali skatinti nerimo simptomus.

Populiarūs mitai apie krūtinės sunkumą per nerimą

• Mitas: „Jei jaučiu sunkumą krūtinėje, tai būtinai širdies problema.“
  Faktas: Didžioji dalis su nerimu susijusių krūtinės pojūčių yra saugūs. Tačiau jei simptomai nauji ar labai stiprūs, verta pasitarti su gydytoju.
• Mitas: „Tokie simptomai bus visada.“
  Faktas: Laikui bėgant, išmokę valdyti nerimą, stiprinti psichologinį atsparumą, šie pojūčiai sumažėja.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei krūtinės sunkumas staiga stiprėja, kartu jaučiate stiprų, plintantį skausmą, dusulį, pykinimą, šaltą prakaitą ar nualpote – nedelsdami kreipkitės į skubiąją pagalbą. Net jei simptomai iš pirmo žvilgsnio primena nerimą, geriau būti saugiems.

Visais kitais atvejais, jei simptomai kartojasi, trukdo kasdienai ar kelia didelį nerimą, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Gali būti naudingas ir psichoterapinis konsultavimas, ypač jei nerimo simptomai dažnai pasireiškia kūne.

Apibendrinimas

Viršutinės krūtinės dalies sunkumo jausmas per nerimą yra dažnas, bet dažniausiai nepavojingas reiškinys, siejamas su kvėpavimo, raumenų ir nervų sistemos pokyčiais. Svarbiausia – stebėti savo būklę, išmokti skirtumus tarp nerimo ir pavojingų simptomų, taikyti savipagalbos priemones ir, esant abejonėms, konsultuotis su gydytoju. Sąmoningas kvėpavimas, streso valdymas ir rūpinimasis savimi padeda efektyviai sumažinti šį nemalonų pojūtį ir grąžinti pasitikėjimą savo kūnu.