Kodėl per socialinę įtampą tirpsta liežuvis

Ar kada teko pajusti, jog stiprios socialinės įtampos metu netikėtai ima tirpti liežuvis ar burnos sritis? Tokie pojūčiai gali išgąsdinti ir sukelti nerimą, tačiau iš tiesų jie dažnai yra natūrali organizmo reakcija į stresines situacijas. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl per socialinę įtampą tirpsta liežuvis, kokios yra šio reiškinio priežastys ir kaip tokiais momentais padėti sau jaustis geriau.

Kas vyksta organizme patiriant socialinę įtampą?

Kai atsiduriame nemalonioje ar įtemptoje socialinėje situacijoje – pavyzdžiui, prieš auditoriją, pokalbio dėl darbo metu, ginčo su artimu žmogumi – mūsų organizmas aktyvuoja streso atsako mechanizmus. Tai vadinamasis „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) atsakas, kuris yra išlikimo mechanizmas, per milijonus metų išsivystęs padėti žmogui išgyventi pavojingose situacijose.

Stresui pasiekus piką, mūsų organizme padidėja streso hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, kiekis. Šie hormonai paruošia kūną greitai reakcijai: paspartėja širdies plakimas, padažnėja kvėpavimas, raumenys įsitempia. Dėl šių pokyčių prieš akis, rankose ar net burnoje gali atsirasti įvairių pojūčių – nuo dilgčiojimo iki tirpimo.

Kodėl tirpsta būtent liežuvis?

Nervinė sistema ir tirpimo pojūčiai

Burnos, liežuvio ir lūpų srityje gausu nervų galūnių, kurios labai jautriai reaguoja į pokyčius organizme. Stiprus psichologinis stresas gali suaktyvinti simpatinę nervų sistemą, dėl kurios kai kurie nervai yra spaudžiami ar „perkraunami“. Tai gali lemti tirpimo jausmą, dar vadinamą parestezija. Dažnai šį pojūtį lydi dilgčiojimas, deginimas, o kartais net niežulys ar skausmas.

Kraujotakos pokyčiai

Streso metu kūnas kraują nukreipia į svarbiausius raumenis ir širdį, o mažiau svarbios sritys – tokios kaip virškinimo sistema ar oda – laikinai jo gauna mažiau. Liežuvio, lūpų ar burnos kraujotakos sumažėjimas gali nulemti tirpimą, nes sumažėja šių sričių aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kartais dėl kvėpavimo pokyčių (ypač greito, paviršutiniško kvėpavimo) sutrinka rūgščių–šarmų pusiausvyra – tai dar labiau paskatina tirpimo pojūtį burnoje ar liežuvyje.

Susiję veiksniai ir rizikos grupės

Stipresnė reakcija esant padidintam jautrumui

Kai kurie žmonės natūraliai jautresni stresui ar linkę į nerimo sutrikimus. Jų organizmas greičiau, intensyviau reaguoja į įtampą, todėl jie dažniau susiduria su tokiomis somatinėmis (fizinėmis) kūno reakcijomis, kaip liežuvio tirpimas, didesnis prakaitavimas, drebulys ar net regėjimo pokyčiai.

Panikos atakos

Tirpimo jausmas burnoje itin dažnas panikos atakos metu. Panikos ataka – tai staigus stiprus nerimo priepuolis, kai organizmas reaguoja tarsi į gyvybei pavojingą situaciją. Tokiais atvejais tirpimas dažnai apima ne tik liežuvį, bet ir pirštus, rankas, lūpas ar net veidą.

Mitai apie liežuvio tirpimą socialinio streso metu

• Mitai apie rimtas ligas: Nemažai žmonių išsigąsta, kad tirpstantis liežuvis reiškia insultą, infarktą ar kitą gyvybei pavojingą būklę. Įtampos ar streso sukeltas tirpimas paprastai yra laikinas ir nepavojingas.
• Nereikia iškart nuspręsti, kad tai alergija: Jeigu nėra kitų simptomų (pavyzdžiui, sunku kvėpuoti, patinsta lūpos ar gerklė), tirpimą dažniausiai sukelia ne alerginė, o nervinė priežastis.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors dažniausiai liežuvio tirpimas socialinėje įtampoje yra laikina ir nekaltas simptomas, kartais verta pasikonsultuoti su gydytoju. Sunerimti būtina, jei tirpimas:

• užsitęsia ilgiau nei valandą po įtampos situacijos;
• atsiranda kartu su kalbos, regos sutrikimais, silpnumu vienoje kūno pusėje ar sąmonės praradimu;
• atsiranda kartu su sunkumu kvėpuoti, ryti ar patinimu burnos srityje (gali būti alerginės reakcijos požymis);
• yra dažnas, kartojasi nepriklausomai nuo streso bei nėra aiškios priežasties.

Patarimai: ką daryti, jei tirpsta liežuvis per stresą?

1. Nuraminkite kvėpavimą

Lėtas, gilus kvėpavimas padeda stabilizuoti kraujotaką bei nervų sistemos veiklą. Susitelkite į kvėpavimą: giliai įkvėpkite per nosį ir iškvėpkite per burną. Galite pabandyti „kvėpavimo kvadratu“ metodą – įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes ir vėl sulaikykite 4 sekundes.

2. Priminkite sau, kad šis jausmas – laikinas

Liežuvio ar burnos tirpimas nervinėje situacijoje nėra pavojinga būklė, kurią paprastai sukelia padidintas stresas. Šis jausmas savaime praeis, kai atsipalaiduosite.

3. Kuo daugiau fizinio judesio

Pabandykite švelniai pajudinti žandikaulį, liežuvį, pakramtyti be cukraus gumą. Trumpam pasivaikščiokite ar atlikite lengvą mankštą, jei tik turite galimybę – fizinis aktyvumas net ir trumpai padeda greičiau „išdeginti“ streso hormonų perteklių.

4. Ieškokite kasdienių streso valdymo būdų

• Reguliari meditacija ar dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimai gali sumažinti jūsų organizmo polinkį perdėtai reaguoti į įtampą.
• Pakankamas miegas, subalansuota mityba, ribotas kofeino ir alkoholio vartojimas stiprina nervų sistemą ir padeda lengviau susidoroti su stresu.

Santrauka: kodėl svarbu atpažinti ir suprasti simptomus

Trumpalaikis liežuvio tirpimas socialinės įtampos ar streso metu – dažnas reiškinys. Tai natūrali organizmo reakcija į psichologinį krūvį, dažniausiai susijusi su nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiais. Šis simptomas paprastai nėra pavojingas ir praeina, kai tik stresas sumažėja. Vis dėlto, jei pojūčiai užsitęsia, stiprėja arba lydi kiti grėsmingi simptomai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Įsisąmoninus, kas vyksta jūsų organizme, galima sumažinti nerimą ir geriau pasirūpinti savo emocine sveikata net ir sudėtingose socialinėse situacijose.