Kodėl per stiprų emocinį išgyvenimą užgula ausis

Ar jums kada nors tekę patirti stiprių emocijų – pavyzdžiui, nerimą, stresą ar baimę – ir po akimirkos pastebėti, kad užgulta viena ar abi ausys? Šis pojūtis dažnam kelia nerimą: kodėl, rodos, be jokios fizinės priežasties, netikėtai tarsi „užsidaro“ arba „aptirpsta“ klausa? Nors emocinis išgyvenimas bei ausų funkcija iš pirmo žvilgsnio atrodo nesusiję, tarp jų egzistuoja glaudus fiziologinis ryšys. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl stiprūs jausmai gali sukelti tokį pojūtį, kaip tai paveikia jūsų organizmą bei ką verta žinoti apie šią nemalonią, bet dažniausiai nepavojingą būklę.

Kaip ausys susijusios su emocijomis?

Norint suprasti, kodėl emocinis išgyvenimas gali paveikti klausą, pirma reikia žvilgtelėti į žmogaus fiziologiją. Mūsų ausys nėra atskiros, izoliuotos sistemos – jos glaudžiai susijusios su bendra nervų, kraujotakos ir kvėpavimo sistemomis. Stipri emocinė reakcija skatina kūno pokyčius, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti vidinę ausį.

Stresas ir simpatinė nervų sistema

Netikėtai iškilus stiprioms emocijoms – pavyzdžiui, pykti, sunerimti ar išsigąsti – aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcija. Ją reguliuoja simpatinė nervų sistema. Organizmas pradeda išskirti adrenaliną, pagreitėja širdies ritmas, keičiasi kvėpavimas ir netgi kraujotaka galvos bei kaklo srityje.

Toks suaktyvėjimas skatina smarkų kraujagyslių susitraukimą arba, atvirkščiai, išsiplėtimą. Vidinę ausį ir klausos funkciją aptarnaujantys indai – nors maži, bet jautrūs tokiems pokyčiams. Staiga sumažėjęs arba pakitęs kraujo pritekėjimas gali sukelti laikiną spaudimą arba „apkurtimo“ pojūtį.

Kodėl užgula ausis per emocinį išgyvenimą?

Oro slėgio ir klausomosios (Eustachijaus) vamzdžio funkcijos pokyčiai

Esant stiprioms emocijoms, dažnai „užlaikome kvėpavimą“, kvėpuojame paviršutiniškai arba labai greitai – pradeda dominuoti vadinamasis hiperventiliacijos sindromas. Tai gali sukelti neigiamą slėgio pokytį klausomosios (Eustachijaus) vamzdelio srityje, dėl ko ausis gali užgulti, atsirasti spaudimas, netgi „ploštelėjimo“ pojūtis.

Eustachijaus vamzdelis sujungia ausį su nosiarykle ir padeda subalansuoti slėgį vidurinėje ausyje. Kai kvėpavimo ir raumenų struktūros aplink jį įsitempia arba veikiamos stiprių emocijų sutrinka raumenų veikla, šis vamzdelis gali užsiverti ar veikti ne taip efektyviai. Tai ir lemia užgulimo pojūtį.

Raumenų įtampa ir refleksinė apsauga

Intensyvūs jausmai neretai sukelia viso veido ir kaklo raumenų įtampą, ypač žandikaulio, kaklo ar net ausų srityje. Tokio įsitempimo metu gali būti suspaudžiami nedideli kraujagyslių ar limfos latakų segmentai, tad laikinas spaudimo pojūtis ausyje – dažna pasekmė. Kadangi kūnas nuo stipraus streso save „apsaugo“, tampame jautresni triukšmui, garsams ar netgi tylesniems balsams. Viena iš kūno gynybinių reakcijų yra trumpalaikis klausos slopinimas, kad sumažėtų nervingo stimulo perdavimas į smegenis.

Ar emocinis užgulimas ausyse yra pavojingas?

Dažniausiai – ne. Laikinas ausų užgulimas, susijęs su stresu, baime ar stipria emocine reakcija, kelia diskomfortą, bet signalizuoja tik apie kūno reakciją į emocinę įtampą. Toks simptomas paprastai išnyksta, vos tik grįžta kvėpavimas ir raumenų tonusas į įprastą būklę. Vis dėlto, jei užgulimas tęsiasi ilgai arba pasikartoja dažnai, verta pasitarti su gydytoju, nes tai gali rodyti ir kitus sveikatos sutrikimus – ausų uždegimą, spaudimo problemas, alergijas ar nervų ligas.

Kaip sau padėti?

Jei pastebėjote, kad ausys „užgula“ būtent streso arba stiprių emocijų metu ar po jų, išbandykite šiuos paprastus būdus:

• Gilus kvėpavimas: Lėtai įkvėpkite pro nosį, trumpam sulaikykite ir iškvėpkite per burną. Ramus kvėpavimas padeda sumažinti raumenų įtampą ir normalizuoja slėgį Eustachijaus vamzdyje.
• Kramtymas ar žiovulys: Tai stimuliuoja klausomąjį vamzdelį ir padeda išlyginti slėgį ausyse.
• Kaklo ir žandikaulio tempimo pratimai: Lengvais masažo judesiais atpalaiduokite kaklo, smilkinio ir žandikaulio srities raumenis.
• Streso valdymo technikos: Meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos ar trumpa pertrauka ne tik atpalaiduoja kūną, bet ir padeda grįžti į emocinę pusiausvyrą.
• Klausykitės savo kūno: Jeigu šis pojūtis pasikartoja dažnai ar derinasi su kitais simptomais – pvz., svaigimu, stipriu skausmu, klausos sumažėjimu – svarbu pasitikrinti pas gydytoją otorinolaringologą.

Mitai ir faktai apie ausų užgulimą per emocijas

• Mitas: „Užgulusios ausys reiškia, kad kažkas yra negerai su pačia ausimi.“
  Faktas: Emocinio streso metu užgulimas dažnai kyla dėl sisteminių (kūno) pokyčių, o ne dėl ausies ligų.
• Mitas: „Jei dažnai užgula ausis, tai – pirmas rimtos ligos požymis.“
  Faktas: Neretai tai tėra laikinas fiziologinis atsakas į stiprius jausmus, ypatingai paaugliams ar jauniems suaugusiems.
• Mitas: „Jei jau taip nutiko, reikia būtinai iškarto gydytis vaistais ar lašais.“
  Faktas: Dažniausiai užtenka nurimti ir stebėti savijautą, tačiau, jei simptomai ilgai neišnyksta – verta pasitarti su specialistu.

Kada kreiptis į gydytoją?

Užgulusias ausis dėl streso ar stipraus išgyvenimo dažniausiai galima pajusti tik trumpą laiką (nuo kelių minučių iki kelių valandų). Kreiptis į medikus svarbu, jei:

• Ausų užgulimas nepraeina ilgiau nei 1–2 paras.
• Pojūtį lydi ausies skausmas, skysčio bėgimas, sunkus klausos sumažėjimas ar spengimas (ūžesys).
• Atsiranda galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar pykinimas.
• Jaučiami kitų ligų simptomai arba užgulimas kartojasi nuolat.

Santrauka: Ką verta atsiminti?

Stiprus emocinis išgyvenimas gali ne tik įtakoti nuotaiką ar pojūčius, bet ir lemti laikiną ausų užgulimą. Tai susiję su fiziologinėmis kūno reakcijomis – kvėpavimo, raumenų įtampos, kraujotakos ar nervinių impulsų pakitimais. Dažniausiai toks užgulimas nėra pavojingas ir praeina savaime, tačiau rūpestis savo emocine sveikata, kvėpavimo kontrolė bei atpalaiduojantys pratimai gali sumažinti nemalonius pojūčius. Jei ausų užgulimas užsitęsia ar kelia nerimą, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos rimtesnės sveikatos problemos.