Kodėl per stresą ima dilgčioti pirštų galiukai

Ar esate pastebėję, kad stipriai susinervinus ar patyrus nerimą pirštų galiukai ima dilgčioti, tarsi varvėtų skruzdėliukai ar jaustumėte nežymų deginimą? Šis pojūtis gali išgąsdinti, ypač jei pasitaiko pirmą kartą – natūralu abejoti, ar tai nėra rimtos ligos požymis. Tačiau dažnai toks dilgčiojimas pirštuose yra susijęs su stresu arba nerimu, o ne su pavojinga sveikatos problema. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl pirštų galiukai pradeda dilgčioti streso metu, kaip mūsų nervų sistema reaguoja į psichologinę įtampą, kuo šis simptomas skiriasi nuo kitų galimų ligų požymių bei ką daryti, jei tai pasikartoja.

Kaip stresas veikia nervų sistemą

Stresas veikia visą organizmą, įskaitant centrinę ir periferinę nervų sistemas. Įtampai išaugus, mūsų kūnas pradeda gaminti daugiau streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – sukeldamas vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Tai natūrali ir senovėje išgyvenimą lėmusi atsakomoji reakcija, tačiau šiuolaikiškame gyvenime ji dažnai pasireiškia net ir be realios grėsmės, o organizmas į stresą reaguoja fiziologiškai – atsiranda širdies plakimo padažnėjimas, raumenų įtempimas, prakaitavimas, o kartais – ir pirštų galiukų dilgčiojimas.

Nervų sistemos vaidmuo

Per stresą autonominė nervų sistema įsijungia visame kūne: simpatinė nervų sistema paskatina greitesnę kraujotaką, įsitempia raumenys. Kraujas sulaikomas svarbiausiuose organuose, tokiuose kaip širdis ar smegenys, o mažesniuose kraujagyslių tinkluose – kaip rankose ar pirštuose – gali laikinai sumažėti jo pratekėjimas. Dėl to gali kilti dilgčiojimo pojūtis ar net silpnas aptirpimas.

Kodėl pirštų galiukai tampa jautrūs?

Pirštų galiukai yra viena iš jautriausių vietų žmogaus kūne, jų sensoriniai receptoriai itin reaguoja į bet kokius pokyčius nervų ar kraujotakos sistemoje. Stresinės situacijos metu hormoninis šuolis ir nervų sistemos perdirgimas gali laikinai sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą arba sumažinti kraujo cirkuliaciją, todėl pasireiškia dilgčiojimai ar nemalonus „skruzdėliavimas“.

Kuo dilgčiojimas per stresą skiriasi nuo kitų sveikatos sutrikimų?

Nors dažnai dilgčiojimas per pirštų galiukus streso metu neturi pavojingų pasekmių, svarbu žinoti, kad panašių simptomų gali kilti ir dėl kitų, rimtesnių sveikatos būklių.

Kokie kiti dilgčiojimo pirštuose priežastys?

• Karpalinio kanalo sindromas. Susijęs su spaudimu nervui riešo srityje, dažniausiai pasireiškia naktį arba dėl monotoniškų, pasikartojančių rankų judesių.
• Vitaminų ar mineralų stoka. Trūkstant B grupės vitaminų, magnio ar kalcio, taip pat atsiranda nemalonūs pojūčiai galūnėse.
• Diabetinė neuropatija. Sergant cukriniu diabetu gali būti pažeisti pirštų nervai, atsirasti tirpimo arba dilgčiojimo simptomai.
• Kraujotakos sutrikimai. Lėtinės kraujagyslių ligos ar net laikinas galūnių spaudimas gali sukelti panašius pojūčius.
• Autoimuninės ar neurologinės ligos. Sklerozė, išsėtinė sklerozė ar kiti sutrikimai gali prasidėti nuo subtilių simptomų galūnėse.

Būtent dėl to svarbu stebėti savo pojūčius: ar dilgčiojimas pasireiškia tik stresinėse situacijose ir greitai praeina atsipalaidavus, ar tęsiasi ilgiau, lydi skausmas, silpnumas, judesių koordinacijos stoka.

Streso sukelto ir ligų sukelto dilgčiojimo skirtumai

• Streso sukeltas dilgčiojimas dažnai trumpalaikis, pasireiškia emocinės įtampos metu ar po jos, nėra lydimas kitų neurologinių simptomų.
• Ligų sukelti pojūčiai dažnai būna nuolatiniai, stiprėjantys, gali lydėti silpnumas, raumenų jėgos sumažėjimas, jautrumo pakitimai ar skausmas.

Mitai apie dilgčiojimą pirštų galiukuose dėl streso

Internete pasitaiko daugybė klaidinančių teiginių, todėl svarbu žinoti, kas nėra tiesa:

• „Dilgčiojimas reiškia neišvengiamą ligą.“ Tai nėra tiesa. Jei simptomas vienkartinis ar siejamas su emociniu nuovargiu, dažniausiai rimtos ligos nėra.
• „Tai visada – blogos kraujotakos požymis.” Stuso metu dilgčiojimas dažniau kyla dėl nervinių impulsų pokyčių, o ne dėl rimtų kraujotakos sutrikimų.
• „Šis pojūtis nepagydomas.” Dažnai užtenka streso mažinimo ir simptomai išnyksta be gydymo.

Praktiniai patarimai: ką daryti, kai per stresą ima dilgčioti pirštai?

Streso valdymas ir savęs stebėjimas – svarbiausi dalykai. Keli būdai, kaip sumažinti ar sunaikinti nemalonų pojūtį:

• Kvėpavimo pratimai. Giliai įkvėpkite pro nosį, lėtai iškvėpkite – tai padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir atpalaiduoti raumenis.
• Progresinis raumenų atpalaidavimas. Įtempkite ir atpalaiduokite skirtingas rankų ir kojų raumenų grupes, kad sumažintumėte įsitempimą.
• Rankų masažas. Lengvai masažuokite pirštų galiukus, kad paskatintumėte kraujotaką ir nuramintumėte nervus.
• Atitraukite dėmesį. Išeikite pasivaikščioti, pabendraukite, užsiimkite mėgstama veikla – sumažinus psichinį krūvį galima sumažinti ir kūno simptomus.
• Neignoruokite ilgai trunkančių ar komplikuotų simptomų. Jei simptomas kartojasi ilgai, stiprėja ar atsiranda kartu su kitais nemaloniais pojūčiais (pvz., veido, lūpų nutirpimu, koordinacijos trikdžiais ar silpnumu), svarbu kreiptis į gydytoją.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų netikėtas dilgčiojimas per stiprų stresą savaime praeina ir nėra pavojingas. Tačiau yra situacijų, kai būtina reaguoti skubiai:

• Dilgčiojimas užtrunka ilgiau nei kelias valandas ar dienas.
• Atsiranda kartu su kitais simptomais: stiprus galvos svaigimas, silpnumas, kalbos ar judesių sutrikimai, veido ar kūno asimetrija.
• Simptomai pasikartoja be aiškių stresinių situacijų.
• Yra gretutinės ligos: cukrinis diabetas, širdies ar kraujagyslių ligos.

Išvados

Pirštų galiukų dilgčiojimas stresinėse situacijose – dažnas ir paprastai nepavojingas simptomas, kylantis dėl nervų sistemos ir kraujotakos darbo ypatybių. Toks pojūtis dažniausiai praeina be jokios žalos, kai tik sumažėja stresas. Vis dėlto, nuolatinis ar progresuojantis dilgčiojimas gali būti ženklas, kad organizmui reikia medicininės pagalbos. Stebėkite savo kūną, rūpinkitės emocine gerove ir nepabijokite pasikonsultuoti su gydytoju, jei kyla abejonių dėl sveikatos.