Kodėl per stresą sunku išlaikyti kūno balansą

Gyvename pasaulyje, kuriame stresas dažnai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Dauguma žmonių žino, kad stresas paveikia emocinę savijautą, tačiau mažiau žinoma apie jo įtaką fiziniam kūno balansui. Kartais per stresą pasijuntame netvirti, sutrinka koordinacija ar pasireiškia net staigaus apsvaigimo pojūtis. Kodėl taip nutinka? Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip stresas veikia mūsų kūno balansą, kokie yra to biologiniai pagrindai ir kaip su tuo kovoti.

Kaip veikia kūno balansas

Kūno balansas yra sudėtingas pojūtis, kuris priklauso nuo daugybės sistemų darbo. Svarbiausią vaidmenį atlieka:

• vestibuliarinė sistema (vidinė ausis);
• regėjimas;
• propriocepcija – gebėjimas jausti kūno dalių padėtį erdvėje;
• centrinė nervų sistema.

Visos šios sistemos glaudžiai bendrauja tarpusavyje, kad galėtume laisvai stovėti, vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą net sudėtingose situacijose.

Streso poveikis kūnui

Streso fiziologija trumpai

Stresas sukelia vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją – mūsų kūnas pasiruošia galimai grėsmei. Ši reakcija aktyvina antinksčius, kurie išskiria kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai trumpam padidina širdies ritmą, kvėpavimą, aprūpina raumenis didesniu kiekiu kraujo, tačiau tuo pat metu kitas organizmo sritis – įskaitant virškinimą, imunitetą ir, svarbiausia, tam tikras smegenų zonas – užgesina.

Kaip stresas veikia pusiausvyrą?

Stresas stipriai paveikia tas smegenų ir nervų sistemos dalis, kurios atsakingos už judesių koordinaciją bei balansą. Susinervinus ar patyrus ilgalaikį stresą:

• pakinta smegenų signalų perdavimas tarp žievės ir kitų pusiausvyrą reguliuojančių centrų;
• sutrikdoma ilgalaikė raumenų kontrolė;
• sumažėja dėmesys ir susikoncentravimas, kas labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą.

Būtent dėl šių priežasčių, per stiprų stresą galime pasijusti lyg „vietoje nestovėtume“, pradėti svyruoti, pasireiškia galvos svaigimas ar sumišimas.

Kodėl stresas „išmuša iš vėžių“?

Nervų sistemos perteklius

Kai patiriame stresą, simpatinė nervų sistema suaktyvėja. Tai slopina mūsų gebėjimą blaiviai vertinti sensorinius signalus, kurių nuolat reikia balansui palaikyti. Kai kurie tyrimai rodo, kad per stresą žmonės blogiau reaguoja į netikėtus judesius arba greičiau praranda pusiausvyrą, pavyzdžiui, atsistojant iš lovos ar keičiant kūno padėtį.

Raumenų įtampa ir koordinacija

Stresas sukelia raumenų įtampą, ypač pečių, kaklo, nugaros srityje. Įtempti, užspausti raumenys blokuoja natūralų judėjimą ir gali sutrikdyti koordinaciją. Dėl to net paprasti judesiai atrodo nenatūralūs ar nekomfortiški. Raumenų „įsitempimas“ – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl per stresą išauga griuvimų ar traumų pavojus.

Kvėpavimas ir deguonies tiekimas

Stresas dažnai lemia paviršutinišką, greitą kvėpavimą. Tai sumažina deguonies patekimą į smegenis ir raumenis, o tuo pačiu – pablogina koordinaciją, sukelia apsvaigimą ar net trumpalaikį svaigulį.

Kas tikrai ne lemia balanso sutrikimų per stresą?

Vis dar gajus mitas, kad kūno balansas per stresą griūna dėl to, jog „smegenys perkaitusios“ ar „sutrikęs vidinės ausies darbas“. Nors tam tikros infekcijos ar ligos tikrai gali pakenkti vestibuliarinei sistemai, psichologinis stresas dažniausiai nepažeidžia pačios ausies – pokyčiai vyksta centrinėje nervų sistemoje arba per raumenų įtampą. Kitas dažnas klaidingas įsitikinimas – alkoholis ar cukrus tuoj pat pagerins balansą per stresą. Tiesa – trumpalaikis alkoholio vartojimas tik pablogina koordinaciją, o cukrus suteikia tik trumpą energijos pliūpsnį.

Kaip atpažinti streso sukeltą balanso sutrikimą?

Dažniausi požymiai:

• staigus (bet dažniausiai trumpalaikis) galvos svaigimas, ypač po įtemptų situacijų;
• „plūduriavimo“ ar „svyravimo“ jausmas, kuris praeina nurimus;
• sunku išlaikyti dėmesį atliekant koordinuotus veiksmus, pvz., vaikštant siaura linija;
• padidėjęs raumenų įtempimas, sustingimas kaklo ar pečių srityje.

Jeigu šie simptomai praeina pailsėjus ar nurimus – greičiausiai jų priežastis stresas. Tačiau, jei pusiausvyros problemos kartojasi, stiprėja ar lydi kiti neurologiniai simptomai, būtina pasitarti su gydytoju.

Kaip sumažinti streso poveikį kūno balansui?

Efektyvūs patarimai kasdienai

• Gilus, sąmoningas kvėpavimas. Pratimus lengva išmokti ir jie greitai sumažina raumenų įtampą, pagerina deguonies patekimą ir ramina nervų sistemą.
• Judėjimas ir tempimo pratimai. Lengvas sportas ar sąmoningas tempimas sumažina raumenų įtampą, pagerina kraujotaką ir padeda centrinei nervų sistemai susigrąžinti pusiausvyrą.
• Miego higiena. Kokybiškas miegas atkuria nervų sistemos darbą ir mažina jautrumą stresui.
• Streso valdymo technikos. Meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos, pokalbis su draugais ar specialistas padeda sumažinti nuolatinio streso lygį kasdienybėje.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate stiprius, dažnai besikartojančius balanso sutrikimus, lydimus pykinimo, neryškaus matymo, stipraus galvos skausmo ar raumenų silpnumo – gali būti, kad problema slypi ne tik streso poveikyje. Tokiais atvejais svarbu specialistų konsultacija, kad būtų atmestos rimtos ligos, pavyzdžiui, neurologiniai arba otorinolaringologiniai sutrikimai.

Išvados

Stresas – stipri, nors ir nematoma, jėga, kuri gali paveikti ne tik nuotaiką, bet ir fizinį kūno balansą. Streso metu mūsų nervų sistema, raumenys ir net kvėpavimas keičia įprastą funkcionavimą, todėl koordinacija ir stabilumas tampa pažeidžiami. Jei balanso problemos prasidėjo ar paaštrėjo įtemptu gyvenimo laikotarpiu, dažniausiai užtenka taikyti streso mažinimo priemones ir leisti organizmui atsigauti. Tačiau nuolat pasikartojant ar stiprėjant simptomams – būtina ieškoti medicininės pagalbos. Saugokime save ir atminkime, kad ramus protas – ramus ir stabilus kūnas.