Kodėl per susierzinimą padidėja prakaitavimas

Prakaitavimas – natūrali organizmo reakcija, padedanti reguliuoti kūno temperatūrą ir iš organizmo pašalinti perteklines medžiagas. Tačiau daugeliui pažįstama situacija, kai staigus susierzinimas ar pyktis sukelia spartesnį ir gausesnį prakaitavimą. Kodėl mūsų oda reaguoja būtent taip? Kaip emocinis stresas susijęs su kūno reakcijomis, ir ką apie šį reiškinį sako mokslas? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl per susierzinimą stipriau prakaituojame, kaip tai veikia mūsų savijautą ir kokių būdų yra situacijai valdyti.

Kaip veikia prakaitavimo mechanizmas

Norint suprasti, kodėl prakaituojame susierzinę, svarbu žinoti, kaip veikia prakaito liaukos ir nervų sistema. Žmogaus organizme yra dvi pagrindinės prakaito liaukų rūšys – ekrininės ir apokrininės. Ekrininės prakaito liaukos išsidėsčiusios visame kūne ir atsakingos už kūno temperatūros reguliavimą, o apokrininės, esančios ypač pažastyse ir kirkšnyse, reaguoja jautriau į emocijas.

Prakaitavimą kontroliuoja autonominė nervų sistema, konkrečiau – simpatinė sistemos dalis. Ji aktyvuojasi streso ar stiprių emocijų metu, tokių kaip pyktis, nerimas ar baimė. Tokiu būdu prakaitavimas tampa ne tik fizinės, bet ir emocinės būsenos atspindžiu.

Susierzinimas ir kūno reakcija: kas vyksta mūsų viduje?

Simpatinės nervų sistemos vaidmuo

Susierzinimas, pyktis ar staigi baimė aktyvuoja vadinamąjį „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcijos mechanizmą. Šios reakcijos metu organizmas pasiruošia galimai grėsmei: pakyla kraujospūdis, pagreitėja širdies ritmas, išsiskiria adrenalinas ir kiti stresiniai hormonai. Kartu ima aktyviai veikti ir prakaito liaukos.

Simpatinė nervų sistema siunčia impulsus į prakaito liaukas, kurios greitai pradeda išskirti prakaitą – dažniausiai pažastyse, delnuose ar pėdose. Tai dalis natūralaus gynybinio mechanizmo, kuris evoliuciškai padėdavo žmogui išlikti sudėtingose situacijose.

Kodėl prakaitavimas tampa gausesnis per susierzinimą?

Ne visi prakaituoja vienodai, tačiau emocinis prakaitas išsiskiria itin intensyviai. Stiprios emocijos aktyvuoja būtent apokrinines prakaito liaukas, kurios neišskiria vien tik vandens – jų prakaitas turi daugiau baltymų, riebalų ir pasižymi stipresniu kvapu. Štai kodėl emocinis prakaitas dažnai būna labiau juntamas, nemaloniai kvepia ir gali išprovokuoti diskomforto jausmą socialinėse situacijose.

Stresas, pyktis ir jų įtaka sveikatai

Ar nuolatinis stresas gali išprovokuoti gausų prakaitavimą?

Nuolatinis vidinis įtampos jausmas, dažnas susierzinimas ar ilgalaikis stresas gali lemti vadinamąją hiperhidrozę – būklę, kai prakaituojama per daug, net ir be aiškios fizinės priežasties. Dažnai ši būklė siejama su psichologiniais veiksniais ir gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę.

Svarbu atskirti fiziologinį prakaitavimą nuo patologinio. Jei stiprus prakaitavimas pasireiškia viso kūno paviršiuje, be aiškios priežasties ir nuolat, verta pasitarti su gydytoju.

Kaip stiprus prakaitavimas veikia emocinę būseną

Gausus prakaitavimas gali sukelti papildomą stresą bei socialinį diskomfortą. Kai žmogus nuolat jaučia nerimą dėl staiga atsirandančių prakaito dėmių ar kvapo, atsiranda uždarumo ar net vengimo elgesio. Taip užsisuka užburtas ratas: susierzinimas kelia prakaitavimą, o prakaitavimas – dar daugiau streso ir įtampos.

Patarimai: kaip sumažinti prakaitavimą per susierzinimą

• Streso valdymas. Praktikuokite atsipalaidavimo ir kvėpavimo technikas, tokias kaip gilus diafragminis kvėpavimas, meditacija ar progresyvios raumenų relaksacijos pratimai.
• Antiperspirantų naudojimas. Efektyvūs antiperspirantai ne tik sumažina prakaitavimą, bet ir apsaugo nuo nemalonaus kvapo. Rinkitės priemones, kurios tinka jautriai odai.
• Atsakingas aprangos pasirinkimas. Venkite sintetinių audinių, kurie blogai praleidžia orą. Prakaitą lengviau sugeria natūralūs audiniai: medvilnė, linas.
• Reguliari asmeninė higiena. Dažnesnis maudymasis ir kūno priežiūra padeda sumažinti bakterijų kiekį, su kuriomis sąveikaudamas prakaitas sukelia nemalonų kvapą.
• Kreipkitės į specialistus. Jei prakaitavimas itin stiprus ar kelia didelį diskomfortą, verta pasitarėti su gydytoju dermatologu ar endokrinologu.

Mitai ir realybė: dažniausi klaidingi įsitikinimai

Ar emocinis prakaitas – ligos požymis?

Vien tik dėl emocijų sustiprėjęs prakaitavimas dažniausiai nėra ligos požymis. Tai normali organizmo reakcija į stresą ar stiprias emocijas. Visgi, jei prakaituojate net ir ramybės būsenoje arba prakaitavimas staiga stipriai išaugo – verta ieškoti priežasčių ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Ar prakaito kvapas visada reiškia prastą higieną?

Prakaitas iš esmės yra bekvapis. Nemalonus kvapas atsiranda tuomet, kai bakterijos, esančios odoje, pradeda skaidyti prakaito sudėtines dalis (ypač iš apokrininių liaukų). Taigi, net ir prižiūrimas žmogus gali jausti sustiprėjusį kvapą per didelį susierzinimą ar stresą.

Išvada: natūrali organizmo reakcija į emocijas

Prakaitavimas per susierzinimą – universali reakcija, liudijanti žmogaus organizmo prisitaikymą prie emocinio ar fizinio streso. Nors ši reakcija kartais kelia nemalonių pojūčių ar nepatogumų, tai nėra grėsminga sveikatai, jei nesikartoja nuolat ir nėra lydima kitų nerimą keliančių simptomų. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad prakaitavimas – neatsiejama „kovok arba bėk“ reakcijos dalis, kurios tikslas – padėti kūnui pasiruošti galimai grėsmei. Siekiant sumažinti prakaitavimą per emocinį stresą, rekomenduojama ugdyti streso valdymo įgūdžius, rūpintis asmenine higiena ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į specialistus. Toks požiūris leidžia ne tik sumažinti prakaitavimą, bet ir pagerinti bendrą savijautą stresinėse situacijose.