Kodėl per vidinę įtampą kyla noras keisti sėdėseną

Ar pastebite, kad nerimo ar streso akimirkomis dažniau keičiate savo sėdėseną, tampate neramūs, norisi sukiotis ant kėdės ar dažniau pakeičiate kūno padėtį? Šis elgesys nėra atsitiktinis ar paprastas įprotis – tai organizmo atsakas į vidinę įtampą. Toks reiškinys susijęs su mūsų psichologijos, nervų sistemos ir net raumenų veiklos ypatumais. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl per vidinę įtampą kyla noras keisti sėdėseną, kokie fiziologiniai ir psichologiniai mechanizmai tai lemia bei kaip tai gali paveikti mūsų savijautą.

Kaip stresas paveikia mūsų kūną

Natūralios organizmo reakcijos

Kai patiriame stresą ar vidinę įtampą, mūsų organizmas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Tai senovinis gynybos mechanizmas, kuris įjaučia simpatinę nervų sistemos dalį. Organizmas pasiruošia galimai grėsmei: pagreitėja širdies ritmas, sustiprėja raumenų tonusas, didėja budrumas.

Šios reakcijos metu išsiskiria hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Jie veikia ne tik vidaus organus, bet ir raumenų tonusą, mėgstamą kūno padėtį. Organizmas neišskiria, kad dirginančią patirtį sukėlė, pavyzdžiui, darbe gautas elektroninis laiškas, o ne realus pavojus. Todėl kūnas pasiruošia judėjimui – net jeigu realiai mūsų aplinkoje judėti nėra būtina. Štai kodėl įtampoje tampame judresni, norisi keisti padėtį arba imame neramiai „kraipyti“ kūną ant kėdės.

Raumenų „budrumas“ ir sėdėsena

Sėdėsenos keitimas dažnai vyksta nesąmoningai – mums atrodo, kad ieškome patogiausios padėties, tačiau iš tikrųjų raumenys įsitempia ir ruošiasi staigiam veiksmui. Tokia įtampa gali pasireikšti šiais kūno pojūčiais:

• Nuolatinis noras pajudėti
• Neramūs rankų ar kojų judesiai
• Poreikis atsilošti, susiriesti ar pakeisti kūno poziciją

Toks elgesys pastebimas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, ypač intensyvios įtampos ar nerimo metu.

Kodėl įtampa sukelia poreikį keisti sėdėseną?

Psichologiniai veiksniai

Anot psichologų, judesys tampa strategija „iškrauti“ vidinę įtampą. Kai protas perdirba daug informacijos ar patiria stresą, judėjimas veikia kaip natūralus raminamasis mechanizmas. Net ir smulkūs judesiai, kaip pėdos kilnojimas, rankų sukimas ar dažnesnis sėdėsenos pakeitimas, padeda smegenims trumpam „išsikrauti“ – užimti rankas, nukreipti dėmesį, sumažinti subjektyviai jaučiamą diskomfortą.

Be to, mūsų kūnas sąmoningai ar nesąmoningai reaguoja į vidines emocijas. Įsitempęs žmogus, bandydamas atrasti fiziškai patogią padėtį, stengiasi sumažinti psichologinį spaudimą. Dažnai žmonės net neįsisąmonina, kiek dažnai jie keičia savo laikyseną ne todėl, kad suolu ar kėdė nepatogi, bet dėl psichologinio diskomforto.

Neurologinė sąsaja

Neurobiologų tyrimai rodo, kad streso metu sustiprėja ryšys tarp limbinės sistemos (emocijų reguliatoriaus) ir motorinės žievės (judesio valdymo centro). Tai reiškia, kad emociniai impulsai greičiau perduodami motoriniams neuronams, todėl kūnas automatiškai reaguoja trumpalaikiais judesiais ar padėties pakeitimu.

Toks kūno elgesys padeda tam tikram laikui sumažinti įtampą ir palaiko dėmesio lygį, tačiau ilgainiui, jei stresinės situacijos dažnos, gali sukelti net raumenų pertempimą ar lėtinį diskomfortą.

Kuo keista sėdėsena gali būti naudinga ir žalinga?

Kaip tai padeda?

Nors dažnas sėdėsenos keitimas gali atrodyti beprasmis, tyrimai rodo, jog trumpi judesiai ar padėties pakeitimas iš tikrųjų gali padėti:

• Padidinti kraujotaką, ypač ilgai sėdint
• Laikinai sumažinti užsistovėjusią įtampą raumenyse
• Palaikyti dėmesingumą prie ilgai trunkančių užduočių
• Sumažinti psichologinį diskomfortą ar nerimą

Trumpai tariant, šios refleksinės reakcijos turi evoliucinės prasmės – padėti organizmui laikytis budrumo ir būti pasiruošus veiksmui.

Kada įprotis tampa problema?

Kita vertus, jei stresas tampa nuolatiniu palydovu, o dėl nuolatinių padėties pakeitimų ima varginti nugaros, kaklo ar juosmens skausmai, verta susimąstyti apie priežastis. Ilgalaikė įtampa ir dažnas laikysenos keitimas gali sukelti:

• Raumenų nuovargį ar pertempimą
• Lėtinį skausmą nugaros arba kaklo srityje
• Mažesnį produktyvumą, jei nerimas perima dėmesio kontrolę

Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į bendrą psichologinę būklę ir prireikus pasitarti su sveikatos specialistu.

Naudingi patarimai, kaip mažinti įtampą ir pagerinti sėdėseną

• Reguliariai darykite trumpas pertraukėles – atsistokite, apeikite kambarį, ištempkite raumenis.
• Išmokite trumpų kvėpavimo ar dėmesingumo (mindfulness) pratimų, kurie padeda suvaldyti vidinę įtampą.
• Atkreipkite dėmesį į sėdėjimo ergonomiką – stenkites, kad nugara būtų prilaikyta, kojos remtųsi į grindis.
• Kalbėkite apie savo jausmus – kartais diskusijos ir emocinė parama kolegų ar draugų rate sumažina įtampą bei nerimą.
• Konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistais, jei jaučiate, kad negalite suvaldyti nuolatinės įtampos ar kyla fizinio diskomforto.

Dažniausi mitai apie judėjimo poreikį stresiniu laikotarpiu

• Mitas: „Dažnai judinti kūną ar keisti sėdėseną – visada žalinga sveikatai.“
  Faktas: Judesys yra natūrali organizmo reakcija ir gali būti net sveikintinas, jei padeda mažinti įtampą ir ilgainiui nesukelia diskomforto.
• Mitas: „Neramus elgesys yra asmenybės silpnumo požymis.“
  Faktas: Tokia reakcija yra universali ir būdinga daugumai žmonių – tai neurofiziologinis atsakas, o ne charakterio trūkumas.
• Mitas: „Pakanka tik savikontrolės, kad suvaldytum norą judėti ant kėdės.“
  Faktas: Savikontrolė gali būti naudinga, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau spręsti streso priežastis, o ne vien slopinti jo simptomus.

Išvados

Norą keisti sėdėseną esant vidinei įtampai lemia daug veiksnių – tiek fiziologinių, tiek psichologinių. Tai natūrali organizmo reakcija, padedanti kovoti su stresu ir padidinti budrumą. Dažniausiai toks elgesys nėra pavojingas, tačiau, jei dėl jo dažnumo kyla diskomfortas ar sveikatos problemos, verta stabtelėti – pagelbės emocijos valdymo, ergonomikos ir judėjimo sprendimai. Rūpinkitės ne tik kūnu, bet ir psichologine gerove – adaptyvus elgesys prasideda nuo atidių stebėjimo ir supratimo, ko iš tikrųjų reikia Jūsų organizmui.