Kodėl po emocinių išgyvenimų keičiasi odos būklė

Ar kada pastebėjote, kad po didesnio streso, liūdesio ar netgi stiprios laimės jūsų oda atrodo kitaip? Gal ji tapo jautresnė, iškilo bėrimas ar paūmėjo seniai pamirštos problemos? Emociniai išgyvenimai turi daug didesnį poveikį odos būklei, nei daugelis galvoja. Psichologinės būklės ir fiziniai odos pokyčiai susiję per daugybę sudėtingų mechanizmų, kuriuos suprasti svarbu kiekvienam, norinčiam geriau rūpintis savo sveikata.

Kaip stresas ir emocijos susijusios su oda?

Mūsų oda yra ne tik fizinis barjeras nuo aplinkos, bet ir veidrodis, atspindintis vidines emocijas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tarp odos ir nervų sistemos vyksta nuolatinis „dialogas“. Tai, kaip jaučiamės, veikia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir hormonų, uždegiminių medžiagų bei imuninės sistemos veiklą – visa tai tiesiogiai paliečia odą.

Nervų sistema ir oda: tiesioginė jungtis

Odoje gausu nervų galūnėlių, kurias tiesiogiai veikia mūsų emocinė būsena. Stiprus psichologinis išgyvenimas sukelia simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą, todėl odoje padidėja kraujo pritekėjimas arba, atvirkščiai, ji išbąla. Kartais šį poveikį galima pamatyti iškart – stiprus išgąstis, pyktis ar gėda dažnai pasireiškia paraudimu, prakaitavimu ar net dilgčiojimu.

Hormonai ir emocijos: pagrindiniai odos pokyčių varikliai

Esant emociniam stresui, organizmas išskiria daugiau kortizolio – tai pagrindinis streso hormonas. Jis keičia odos riebalų gamybą, silpnina apsaugines funkcijas, slopina gijimą. Padidėjęs kortizolio lygis gali lemti aknės paūmėjimą, lėtesnį žaizdų gijimą, išsausėjimą ar net egzemų paūmėjimą. Be to, stresas veikia ir kitų hormonų pusiausvyrą, kas taip pat prisideda prie įvairių odos uždegiminių procesų.

Dažniausi odos pokyčiai po emocinių išgyvenimų

Odos reakcija į emocijas dažnai būna individuali, priklauso nuo paveldimumo, imuniteto, net amžiaus. Vis dėlto išskiriami keletas dažniausių pokyčių:

• Bėrimai ir aknė: intensyvus stresas suaktyvina riebalinių liaukų veiklą, todėl gali pasirodyti arba paaštrėti spuogai.
• Egzema, žvynelinė, rožinė: šios uždegiminės odos ligos dažniausiai „atsilieka“ į stiprius emocinius sukrėtimus.
• Išsausėjimas, jautrumas: sulėtėja apsauginės funkcijos, oda tampa lengviau pažeidžiama, jautri temperatūros pokyčiams, kosmetikai.
• Niežulys: dažnas emocinio streso palydovas, net jei odoje nematyti akivaizdaus sudirgimo požymių.
• Pablogėjęs gijimas: dėl užslopinto imuniteto net smulkūs įbrėžimai gali gyti ilgiau.

Kodėl šie pokyčiai nėra tik „įsivaizdavimas“?

Nereta prielaida, kad streso paveikta oda – tik psichologinis fenomenas, tačiau gausu mokslinių įrodymų, rodančių aiškų stresinių hormonų, imuninių pokyčių ir odos būklės ryšį. Stresas stiprina uždegiminius procesus, didina jautrumą alergenams, dirgikliams. Neišspręstos emocijos kaupiasi ne tik galvoje, bet ir odoje, nes ši „atspindi“ organizmo vidinę būklę.

Pavyzdys iš mokslinių tyrimų

Vienas žymiausių tyrimų, publikuotų žurnale „Acta Dermato-Venereologica“, nustatė, kad lėtinis stresas žymiai padidina atopinio dermatito ir aknės intensyvumą. Kitas tyrimas įrodė, jog stiprus liūdesys sumažina odos atsinaujinimo greitį. Šios išvados tik patvirtina, kad psichoemocinės būsenos stipriai įtakoja odos sveikatą.

Ką daryti, jei emocijos veikia jūsų odą?

Jeigu pastebite, kad odos problemos dažnėja ar paaštrėja po emocinių išgyvenimų, svarbu žinoti, jog tai – normalu ir jūs tikrai nesate vieni. Yra keletas efektyvių patarimų, kaip galima padėti sau grąžinti stabilumą tiek odai, tiek emocinei sveikatai.

• Streso valdymas: išmokite atpažinti ir reguliuoti emocijas – tam tinka sąmoningo kvėpavimo pratimai, meditacija, joga ar tiesiog daugiau laiko gamtoje.
• Pastovi rutina odos priežiūrai: naudokite švelnius prausiklius, drėkiklius be stiprių kvapų, neperspauskite su eksfoliacija.
• Venkite staigių pokyčių: krizės metu nekeiskite kosmetikos ar odos priežiūros priemonių, nes oda gali būti jautresnė.
• Subalansuota mityba ir pakankamas vandens kiekis: tam tikri vitaminai (C, E, B kompleksas) bei omega-3 rūgštys padeda mažinti uždegiminius procesus.
• Kreipkitės į specialistus: kai kuriais atvejais verta konsultuotis ne tik su dermatologu, bet ir su psichologu ar psichoterapeutu.

Mitai apie emocijas ir odą

• „Nerimas negali sukelti bėrimų.“ Tiesa ta, kad stiprus nervinis išgyvenimas gali tiesiogiai lemti bėrimų atsiradimą arba paryškinti esamas problemas.
• „Aknė priklauso tik nuo higienos.“ Emocijos, stresas, hormonai turi nemažiau svarbios įtakos nei odos švara.
• „Oda atsinaujina savaime, emocijos tam neturi įtakos.“ Iš tiesų stresas slopina regeneracinius procesus, todėl žaizdos gyja ilgiau, odos paviršius linkęs sausėti, gali pasirodyti raukšlelės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Emociniai išgyvenimai dažnai lydi visą mūsų gyvenimą, tačiau jei pokyčiai odoje tęsiasi ilgai ar pasidaro labai intensyvūs (pasirodo pūslės, stiprus niežėjimas, ima plikti plaukai, kinta nagų išvaizda), būtinai pasikonsultuokite su dermatologu. Kartais už ilgalaikių odos pakitimų slepiasi ne tik stresas, bet ir rimtesnės sveikatos problemos, kurioms būtinas profesionalus gydymas.

Pabaigai: emocinė sveikata – raktas į švytinčią odą

Oda ir emocijos – neatsiejami. Nors visų išgyvenimų išvengti neįmanoma, verta mokytis su jais tvarkytis, nes tai padeda išsaugoti ne tik vidaus, bet ir išorės grožį. Įsiklausykite į savo kūną, stebėkite savo emocijas – dažniausiai oda pati parodo, kada atėjo laikas pasirūpinti savimi visapusiškai.